- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu bus patvirtinta strategija viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti, kitąmet tam planuojama papildomai skirti beveik 400 mln. eurų, sako Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
„Viską sudėjus, dar turime sutarti galutinius skaičius, bet vien be Privalomojo sveikatos draudimo fondo išeitų apie 200 mln. eurų kitiems metams, o jeigu su Privalomojo sveikatos draudimo fondu, dar prisidės apie 180–190 mln. eurų. Tai labai didelės sumos“, – žurnalistams Seime sakė jis.
Vicekanclerio teigimu, į šią sumą įeitų atlyginimų koeficientų didinimas mažiausiai uždirbantiems tam tikrų sričių specialistams bei bazinio darbo užmokesčio dydžio kėlimas.
Iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos didintų tokių žmonių, kaip mokytojai, kultūros ar socialiniai darbuotojai, algas. Tuo metu iš Privalomo sveikatos draudimo fondo finansuojami medikų ir slaugytojų atlyginimai.
Anot D. Matulionio, Finansų ministerija dalyvauja šiuose skaičiavimuose ir minėtai sumai neprieštarauja.
Pasak jo, minėtas algų augimas susijęs su darbo grupės parengta strategija viešojo sektoriaus darbuotojų algoms didinti.
Kitą savaitę ši strategija turi būti pateikta Vyriausybės pasitarimui.
„Tai bus pasiūlymas Seimui. Jeigu Seimas pritartų, tada formuotume biudžetą ir viskas sugultų į konkrečių ministerijų biudžetus, ir nuo kitų metų būtų finansuojami tie atlyginimų padidinimai“, – teigė D. Matulionis.
Jo teigimu, strategijoje numatyti keturi esminiai darbo užmokesčio didinimo prioritetai.
„Pirmas punktas – mažiausiai uždirbančių biudžetinio sektoriaus darbuotojų koeficientų didinimas. Antras prioritetas – identifikuotų sričių, kur atlyginimai labai maži, algų kėlimas. Tai kultūros sektorius, socialiniai darbuotojai ir ikimokyklinio ugdymo darbuotojai“, – vardijo vicekancleris.
„Trečias – bazinio dydžio didinimas ir naujos bazinio dydžio sistemos sukūrimas, kuris leistų kiekvienais metais automatiškai mažiausiai 2 proc. bazinį dydį didinti su galimybe jį kelti daugiau priklausomai nuo ekonominės situacijos ir darbo produktyvumo augimo šalyje“, – dėstė jis.
Anot D. Matulionio, ketvirtas prioritetas – darbo užmokesčio kėlimo susiejimas su rezultatais.
„Jei, sakysime, konkrečioje srityje, pavyzdžiui, švietime, matome, kad ugdymo kokybė gerėja, tokiu atveju galėtume daugiau pinigų skirti mokytojams, kitiems švietimo srityje dirbantiems žmonėms kaip savotišką bonusą“, – aiškino D. Matulionis.
Jo teigimu, strategija apima laikotarpį nuo 2020 metų iki 2025 metų.
„2020 metams įrašyti konkretūs skaičiai pagal sektorius, o iki 2025 metų numatytos tendencijos, kaip pavyzdžiui, mokytojams (atlyginimai – BNS) turi būti 1,3 vidutinio darbo užmokesčio, socialiniams darbuotojams – 1,2 vidutinio atlyginimo“, – sakė vicekancleris.
Šią savaitę į opozicinių konservatorių frakciją pakviesta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kritikavo strategiją. Anot jos, šis dokumentas neatsako į klausimą, į kokį viešąjį sektorių valstybė orientuojasi.
„Vyriausybė suplakė viską į vieną košę, tada jau pamatėme, kad strategija bus naudojama kaip įrankis prieš mus tam, kad derybose (dėl kolektyvinių sutarčių – BNS) turėtumėme silpnesnę poziciją“, – teigė ji.
Profsąjungų atstovė tvirtino siekusi, jog didinant atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams svarbiausias prioritetas būtų mažiausiai uždirbantieji. Tačiau, anot jos, buvo paaiškinta, kad numatytas algų kėlimas visiems.
„Po ilgų diskusijų išryškėjo, kad iš viso šito katiliuko atlyginimai bus keliami nuo žemiausios grandies iki pačios aukščiausios. Vadinasi, vėl susiduriame su tuo, kad bus išskirstyta po vieną eurą visoms grandims, ir iš esmės žmonės, kitąmet gavę pirmą algą, pamatys, kad jiems atlyginimas padidėjo penkiais ar dešimt eurų“, – sakė I. Ruginienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija galiausiai nepritarė strategijai.
Vyriausybinė komisija dėl viešojo sektoriaus algų sukurta pernai, reaguojant į mokytojų streikus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP1
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai5
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę pigo 59 proc.
Vyraujant vėjuotiems ir šiltiems orams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę smuko 59 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Dėl antrojo jūros vėjo parko aukciono – perspėjimas: mes priiminėjame žalingą sprendimą1
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai. ...