- Giedrius Gaidamavičius, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratoriui pareiškus, jog Baltijos šalys iš „Inter RAO Lietuvos“ toliau perka sistemai balansuoti skirtą energiją, energetikos ministras Dainius Kreivys neigia tokią informaciją – anot jo, balansavimo paslaugų sutartys yra nutrauktos.
„Dar kartą noriu pasikartoti, kad jokių paslaugų Baltijos šalių operatoriai neperka, o jeigu kažkas išrašinėja kažkokias sąskaitas (...) Aš turiu šios dienos duomenis iš operatoriaus („Litgrid“ – BNS) (...) Jeigu „Inter RAO“ išrašinėja sąskaitas, kurių niekas nesiruošia apmokėti, nes sutartys yra nutrauktos, tai yra jų bėda“, – antradienį Seime teigė D. Kreivys.
„Sutartys yra nutrauktos!“ – teigė energetikos ministras, atsakydamas į Lietuvos regionų frakcijos nario Remigijaus Žemaitaičio klausimą apie BNS informaciją, jog Baltijos šalys iš „Inter RAO Lietuvos“ toliau perka balansavimo paslaugą.
Pasak BNS šaltinių, 2014 metais pasirašyta ir iki šių metų pabaigos galiojanti atsiskaitymų už tarpsisteminį disbalansą sutartis su „Inter RAO Lietuva“ birželio pradžioje nebuvo nutraukta, nes tai padaryti atsisakė Estijos operatorė. Tačiau, šaltinių teigimu, trijų šalių operatoriai nuo birželio nutarė nemokėti tarpininkei, jei vis dėlto ji suteiktų tokias paslaugas.
„Inter RAO Lietuvos“ administratorius Aurimas Valaitis BNS patvirtino, jog sutartis nėra nutraukta ir galioja iki gruodžio 31 dienos.
Tačiau „Litgrid“ BNS teigė, kad Baltijos šalys nuo birželio neperka paslaugų iš „Inter RAO Lietuvos“.
„Baltijos šalys, nors ir veikia bendroje elektros sistemoje su Rusija, vadinamajame BRELL žiede, nuo 2022 metų birželio mėnesio elektros sistemą balansuoja savarankiškai – bendromis pastangomis. Paslaugos iš „Inter RAO“ įmonių grupės nėra perkamos“, – BNS antradienį pranešė „Litgrid“.
Tuo metu A. Valaitis BNS teigė, jog Baltijos šalių operatoriai iš „Inter RAO Lietuvos“ toliau perka sistemai balansuoti skirtą energiją.
„Balansavimo paslaugos iš „Inter RAO Lietuvos“ yra perkamos ir po birželio 2 dienos, tačiau sistemos operatoriai deda visas pastangas, kad tie kiekiai būtų minimalūs bei pagrįsti techniniais tinklo parametrais, pavyzdžiui, dažnio reguliavimu ir panašiai“, – BNS teigė A. Valaitis.
„Litgrid“ dar birželio pradžioje pranešė, jog Baltijos šalių operatoriai nuo birželio 1 dienos atsisakė sistemai balansuoti skirtų techninių rusiškos energijos srautų ir sistemą balansuoja bendromis pajėgomis. Šią paslaugą Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms teikė tarpininkė „Inter RAO Lietuva“.
„Tačiau faktiškai sutartis su „Inter RAO Lietuva“ yra vykdoma, balansavimo paslaugos yra perkamos“, – tikino A. Valaitis.
„Kiekvieną mėnesį deriname kiekius, kurie teka į Rusijos tinklus, kurie gauti iš Rusijos tinklų į Lietuvą. Tada pasirašomi suderinimo aktai dėl tų kiekių, išrašomos atitinkamai sąskaitos-faktūros, atsiranda mokėtinos sumos“, – kalbėjo „Inter RAO Lietuvos“ bankroto administratorius.
A. Valaitis neatskleidė, kiek pinigų už balansavimo paslaugą „Inter RAO Lietuvai“ sumoka trijų šalių operatoriai, tačiau teigė, kad tai yra „ženklios sumos“ ir jos bankrutuojančiai įmonei „yra naudingos“.
Jo teigimu, mokėjimus už paslaugą bendrovė gauna iš Estijos operatorės „Elering“, tačiau „Litgrid“ irgi yra sutarties šalis.
„Mokėjimus mes gauname iš „Elering“ kompanijos, bet toje sutartyje, balansavimo sistemoje „Litgrid“ taip pat dalyvauja“, – BNS sakė A. Valaitis, pažadėjęs netrukus pateikti sutarties kopiją bei su mokėjimais susijusius dokumentus.
Tačiau vėliau A. Valaitis BNS pranešė negalintis pateikti minėtų dokumentų, nes jie yra konfidencialūs ir tai prieštarautų Juridinių asmenų nemokumo įstatymui.
„Elering“ atsakymo, ar ji tikrai moka „Inter RAO Lietuvai“, BNS kol kas negavo.
Vilniaus apygardos teismui spalio 24 dieną laikinai sustabdžius „Inter RAO Lietuvos“ bankroto procedūras, A. Valaitis BNS tuomet teigė, jog įmonės veikla tapo visiškai paralyžiuota. Bendrovė paprašė teismo leisti jai vykdyti dalį funkcijų, įskaitant einamuosius mokėjimus, ūkinę ir komercinę veiklą bei kitus būtinus veiksmus.
Teismo sprendimo laukta antradienį, tačiau bendrovės prašymo nagrinėjimas atidėtas iki lapkričio 14 dienos.
Birželio 30-ąją „Inter RAO Lietuvos“ kreditoriai inicijavo neteisminį bendrovės bankrotą. Tai padaryta po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kovo viduryje apribojo „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas, o gegužę dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos.
Baltijos šalys gegužės 22-ąją sustabdė prekybą „Inter RAO Lietuvos“ tiekiama rusiška elektra – tai padaryta po to, kai sprendimą stabdyti prekybos sandorius gegužės 20 dieną priėmė biržos operatorė „Nord Pool“.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) birželio pabaigoje panaikino „Inter RAO Lietuvos“ elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų turi būti užtikrintas iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia, kad tai įvyktų 2024 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Ant VERT stalo – nauji elektros bei dujų tarifai3
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina patvirtinti maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą5
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...