Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) siūlymą įtraukti darbdavius palaiko, tačiau kritikuoja centrinio banko idėją atsisakyti valstybės paskatos, kuri, jos teigimu, silpnintų visą pensijų sistemą. Asociacija taip pat mano, kad valstybinis pensijų fondas nebūtų efektyvus rinkos dalyvis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė keistu vadina LB pasiūlymą į kaupimą įtraukti ir darbdavius – ji tikino, jog bendrovės jau dabar prie darbuotojų senatvės prisideda per mokesčius, o centrinis bankas neteisingai traktuoja šį indėlį.

„2019 metais ta mokama pensija nuo darbdavio mokamos sumos buvo perkelta ir įtraukta į darbo užmokesčio „bruto“ (iki mokesčių – BNS) sumą. Kas gi kitas, jei ne darbdavys dabar moka ir darbuotojo atlyginimą, ir su tuo susijusius mokesčius“, – BNS antradienį sakė A. Maldutytė.

„Tai neteisingas traktavimas (...), nes darbdavys moka atlyginimą bei visus su tuo susijusius mokesčius. Tai yra darbdavio prisidėjimas visa apimtimi“, – pridūrė darbdavių atstovė.

Kas gi kitas, jei ne darbdavys dabar moka ir darbuotojo atlyginimą, ir su tuo susijusius mokesčius.

Jos teigimu, centrinio banko siūlomas įnašas didintų finansinę naštą Lietuvos įmonėms, galėtų pakenkti jų konkurencingumui.

Tuo metu LIPFA teigimu, darbdavių įtraukimas į kaupimą galėtų būti papildomas šaltinis, tačiau neturėtų pakeisti valstybės įnašo.

„Kompleksinis valstybės, darbdavių ir darbuotojų indėlis yra būtinas siekiant užtikrinti tvarią 70–80 proc. pakeitimo normą“, – pranešime teigė LIPFA.

Asociacijos teigimu, valstybinis pensijų fondas neturėtų veikti šalyje, kur kaupimas antrojoje pakopoje neprivalomas, be to, tai būtų neefektyvus valstybės lėšų panaudojimas, nes jį išlaikyti būtų brangu.

„Šiomis aplinkybėmis valstybinis fondas niekuo nesiskirtų nuo privačių pensijų fondų, o vertinant konkurencinę aplinką reikalautų dar ir didelių administracinių išlaidų. LIPFA nuomone, tai nebūtų efektyvus būdas naudoti valstybės biudžeto lėšas“, – nurodė asociacija.

LB teigimu, į darbuotojų kaupimą antrojoje pakopoje įsitraukę darbdaviai padėtų gyventojams sukaupti „reikšmingai didesnes“ lėšas senatvei. LB valdybos narys Simonas Krėpšta antradienį sakė, jog daugelyje kitų Europos šalių darbdaviai prie darbuotojų kaupimo pensijai prisideda „gana ženkliai“, ko nėra Lietuvoje.

Be to, pasak S. Krėpštos, tokiu atveju būtų galima atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašo į pensijų fondus – valstybei tai kainuoja apie 300 mln. eurų kasmet.

LB taip pat pasiūlė steigti valstybės valdomą pensijų fondą, nes jis gerintų gyventojų pasitikėjimą antrąja pakopa, didintų konkurenciją privatiems pensijų fondams.

Centrinis bankas taip pat pasiūlė tobulinti griežtą automatinio įtraukimo sistemą, žmogui pirmiausia pasiūlyti kaupti bei leisti per pirmus kelis mėnesius po įtraukimo pasitraukti. Be to, LB nuomone, būtų galima pakartotinai gyventojų neįtraukti.

Kartu centrinis bankas siūlo sukurti patogią ir aiškią informavimo sistemą.

Šalyje veikia 48 antros pakopos pensijų fondai, šešios pensijų kaupimo bendrovės. Vidutinė metinė fondų grąža nuo veiklos pradžios siekia 5,2 proc., o nuo 2019 metų – 8,5 proc.