„Šiandien gavom perspėjimą, kad negavus įmokų bus nutrauktas elektros energijos tiekimas. Sumokėti reikia iki spalio 28 d.“, – pasakojo „Pagėgių komunalinio ūkio“ laikinasis direktorius Raimondas Fridrikas.

Įmonė su savivaldybės garantija ims paskolą už 160 tūkst., bet paskolos per dieną gauti nepavyks. Kas įmonės laukia kitą dieną, nežinia.

„Be elektros vandens netieksim. Neįmanoma. Valyklos, valančios vandenį, reikalauja elektros“, – aiškino R. Fridrikas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tokia situacija – ne vienintelė Lietuvoje. Įspėjimus taip pat gavo „Rokiškio“ ir „Kaišiadorių“ vandenys. Išaugus sąnaudoms kai kurios įmonės paprasčiausiai pritrūko apyvartinių lėšų.

Elektros energijos tiekėjai grasina atjungimu.

„Elektros energijos tiekėjai grasina atjungimu. Jeigu atsitiktų toks nesusipratimas, tai tiesiog to miesto gyventojai liktų be vandens“, – tikino Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

„Mes matom, kad kai kurios įmonės jau dabar skolinasi, ima iš bankų paskolas tam, jog apmokėtų algas savo darbuotojams ir užtikrintų vandens tiekimą. Tai nėra normali praktika“, – tikino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Keitė įstatymus

Prasideda nauja epocha – tokia frazė nuskambėjo Seime priėmus įstatymą, kuris leis reaguoti į geopolitinę situaciją, energijos išteklių brangimą. Nuo to priklausys ir vandens kaina.

Įstatymas suteiks galimybę perskaičiuoti kainą ne kartą per metus, bet tuo metu, kai dujų arba elektros kaina pabrangsta 30 proc.

„Elektros energija pabrangs tris-keturis kartus. Kalbėt apie tai, kad vanduo išliks tokių pačių kainų, tai atviras melavimas žmonėms“, – sakė B. Miežutavičius.

„Lietuvoj nebėra dalykų, kurie nebrangtų. Brangsta energijos ištekliai, didėja darbo užmokestis. Tai atsiranda kainoje dėl paprastos priežasties. Jei neatsiras kainoje, sutriks tų paslaugų tiekimas. Tai elementaru“, – kalbėjo Seimo narys Gintautas Paluckas.

Vilniuje kubinis metras vandens kainuoja vieną eurą keturiasdešimt penkis centus. Vidutiniškai vienas namų ūkis sunaudoja penkis kubus, o vieno kubo kaina gali augti 50 centų.

Brangs kartais

Neabejotinai, tai pajus įmonės, plovyklos, baseinai. Tačiau kai kas kalba ne apie procentus, o kartais išaugusias kainas.

„Tas 30 proc. tai tik energetinės sąnaudos. Kai bus įtraukiamos visos Europos Sąjungos investicijos, tie vamzdžiai, kurie pakloti Lietuvoje po žeme, tada kainos kilimas kartais ir atsiras“, – pasakojo Seimo narys Kęstutis Mažeika.

„Mes kalbam apie trumpalaikę perspektyvą dėl energijos resursų, tai tas augimas, mūsų skaičiavimais, neturėtų viršyti 40 proc. Žinoma, priklauso nuo įmonės. Didesnėse įmonėse greičiausiai mažiau augs, mažesnėse truputį daugiau“, – sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas.

Šiuo metu iš maždaug 60 įmonių šešiolikoje atsispindi naujos kainos.

„Dalies įmonių mes jau iki šiol esame patvirtinę kainą, atsižvelgę į brangesnius energetikos resursus. Brangdavo apie 40 proc., brangiausios įmonės – apie keturis su puse euro. Tokios ir turėtų likti kainų lubos“, – aiškino D. Jasas.

Už kubinį metrą brangiausiai moka Molėtų, Prienų ir Anykščių gyventojai.

„Šiandien vis dar tankiai apgyvendintose teritorijose, miestuose ir miesteliuose penktadalis gyventojų negauna centralizuotai tiekiamo švaraus vandens, o ketvirtadalis gyventojų neturi centralizuoto nuotekų tvarkymo“, – tvirtino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Po įstatymo priėmimo, įmonės galės kreiptis į reguliuotoją. Kainų augimas tikėtinas jau gruodžio ar sausio mėnesiais.