- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po pandemijos žmonės vėl keliauja, oro uostai atsigauna, tačiau jau greit išskristi į šiltus kraštus gali būti kur kas problemiškiau.
Oro uostus aptarnaujantys verslai sako, kad dėl griežtų patikrinimų keli šimtai darbuotojų nebegalės dirbti sau įprasto darbo. Pranešama, kad dėl to gali būti net atšaukti skrydžiai.
Oro uostuose dažnai galima pamatyti žmonių eiles, ypač registruojantis skrydžiui. Jau ir dabar oro uostas ragina keliaujančius į oro uostą atvykti bent prieš dvi valandas iki skrydžio ir turėti pasiruoštus visus reikalingus dokumentus. Tačiau nuo spalio šios eilės gali išaugti kur kas labiau. Baiminamasi, kad oro uostuose pritrūks darbuotojų.
„Nuo spalio pirmos keičiasi laikinų leidimų išdavimų tvarka, jeigu anksčiau, neturėdami darbuotojų, mes galėdavome suteikti laikinus leidimus, kol jie praeina visas saugumo patikras, gali lydimi nuolatinius leidimus turinčių darbuotojų dirbti oro uosto teritorijoje, nuo spalio 1 d. tokia galimybė labai sumažėja – iki 21 d. per metus“, – pasakojo Civilinės aviacijos asociacijos vadovė Orijana Mašalė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Visa tai esą atsilieps ir keleiviams.
„Ilgesnės eilės prie registracijos, ilgesnis aptarnavimas prie įsodinimo vartų, aišku, aviacijos saugumo patikroje irgi gali susidaryti tam tikros spūstys“, – sakė oro uosto saugos ir saugumo departamento vadovas Vidas Kšanas.
„Galbūt netgi prasidės lėktuvų vėlavimai, kadangi lėktuvų, orlaivių remonto paslaugas teikiančios įmonės lygiai taip pat susiduria su tomis pačiomis problemomis. Gali būti atšaukiami skrydžiai ir panašūs dalykai, tai nuo leidimų problemos daug nepatogumų gali persikelti patiems keleiviams“, – aiškino O. Mašalė.
Pasak Civilinės aviacijos asociacijos vadovės, tai palies apie keturis šimtus darbuotojų, tad skaičiai nejuokingi. Darbuotojų didžiausiame Vilniaus oro uoste ir taip trūksta.
„Ieškome jų, skelbiame atrankas. Šiuo metu paieškoje yra apie 40-50 darbuotojų“, – detalizavo V. Kšanas.
Blogiausia esą tai, kad gauti ilgalaikį leidimą dirbti oro uoste užtrunka per ilgai.
„Jei kitose ES šalyse leidimų reikia laukti nuo kelių iki keliolikos dienų, tai pas mus – nuo 30 iki 60 dienų, o kai kuriais atvejais netgi dar daugiau dienų. Turim tokių kuriozinių istorijų, kai žmogus daugybę metų dirba įmonėje, bet jau du mėnesius negali gauti leidimo pratęsimo“, – pasakojo O. Mašalė.
Gali būti atšaukiami skrydžiai ir panašūs dalykai, tai nuo leidimų problemos daug nepatogumų gali persikelti patiems keleiviams.
Anot oro uostą aptarnaujančių įmonių atstovės, problema buvo žinoma jau porą metų.
„Šitą tvarką inicijavo Transporto kompetencijų agentūra (TKA). Nors jie ir žinojo problemą, kurią ir turime Lietuvoje būtent su tuo ilgu leidimų išdavimo procesu, tai yra tam tikri galbūt iš jų pusės pasiūlymai, bet kartu, manome, kad būtų buvę galima ir anksčiau padaryti tam tikrų žingsnių, kad situacija būtų geresnė“, – teigė O. Mašalė.
Transporto kompetencijų agentūra tikina, kad visas griežtas tvarkas nustato Europos Komisija.
„Šią vasarą Europos Komisija valstybes nares, tame tarpe – ir Lietuvą, papildomai informavo apie ypač griežtą požiūrį į laikinų leidimų išdavimo procesą ir tų leidimų galiojimo trukmę“, – tikino Transporto kompetencijos agentūros civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta.
Kitose šalyse dažnai nusikaltimo dirbant nepadariusiems oro uostų darbuotojams leidimai toliau dirbti suteikiami automatiškai. Kodėl Lietuvoje to nėra, esą reikia klausti tų, kurie tikrina.
„Lietuvoje tą patikrinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas ir 2-asis operatyvinių tarnybų departamentas. Tai yra dvi institucijos, iš kurių turi būti pateikta išvada dėl asmens nepriekaištingos reputacijos patvirtinimo“, – nurodė V. Plėta.
Valstybės saugumo departamentas atsako, kad laikosi įstatymų. Esą tikrindamas asmenis dėl nepriekaištingos reputacijos atsakymą privalo pateikti per dvidešimt darbo dienų. Išimtiniais atvejais – per 30 darbo dienų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas17
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų1
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...