- LNK.LT inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio 1-ąją suėjo dešimt metų, kai Lietuva atsisakė savo nacionalinės valiutos lito ir įsivedė eurą.
Lygiai dešimt metų Lietuvos gyventojai savo rankose spaudžia ne litus, o eurus.
„Esame vienos fiskalinės sistemos dalis ir turime daug laisvės prekiaujant, perkant“, – teigė pašnekovas.
„Didesnis patogumas vykstant į užsienį, į kitas šalis“, – sakė pašnekovė.
„Su galėjimu keliauti, leisti pinigus, nesukti galvos dėl valiutos keitimo“, – pabrėžė moteris.
Dešimtmetis su euru – valstybei gana trumpas laikas. Esą ekonomika ir žmonių pragyvenimas per tiek laiko sugebėjo smarkiai pasikeisti.
„Būdami euro zonos dalimi, Lietuvos gyventojai gyvena geriau“, – aiškino Europos Centrinio Banko pirmininkė Christine Lagarde.
O tiksliau – iš ekonominio skurdo priartėta prie išsivysčiusių šalių lygio.
„Prieš dešimtmetį BVP vienam gyventojui sudarė apie 70 proc. euro zonos vidurkio. Dabar jis viršija 83 proc.“, – tvirtino Europos Centrinio Banko pirmininkė.
LNK stop kadras.
Tiesa, kaip perkamoji galia, taip sparčiai kitas šalis vijosi ir kainos.
„Jeigu pasižiūrėtume, kurioje vietoje Lietuva yra pagal kainų augimą, tai pamatytume, kad tai yra ketvirta vieta“, – nurodė ekonomistas Algirdas Bartkus.
Daugelis euro įvedimą su padidėjusiomis kainomis siejo ne veltui. Per dešimt metų vartojimo prekės ir paslaugos pabrango 52 proc. Įspūdingai, net 140 proc. brango būstas.
„Augant ekonomikai, augant turto kokybei, turtingėjant daiktams viduje, natūralu, kad jo kaina kyla ir dėl objektyvių priežasčių, ir dėl infliacinių – pinigai nuvertėja“, – kalbėjo „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Lenkijoje, kuri neįsivedė euro, prekės ir paslaugos per dešimtmetį brango panašiai, 54 proc.
„Euras atliko labai didelę pagalbą stabilizuojant infliaciją. Jeigu ne euras, infliacija būtų ne 49 proc., o gerokai didesnė“, – šnekėjo ekonomistas.
Valdžia guodžia: iš gyventojų kišenių išėję eurai grįžo su kaupu. Vidutinis darbo užmokestis per beveik dešimt metų pakilo pusantro karto ir pasiekė 1 tūkst. 377 eurus „į rankas“. Neatsiliko ir vidutinė senatvės pensija. Šiemet – 270 eurų didesnė nei prieš dešimtmetį.
„Viskas didėja – ir kainos, ir atlyginimai, tačiau atlyginimai, ypač pastaruoju metu, didėjo žymiai sparčiau nei kainos“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Euras masino ir naujų darbo vietų kūrėjus. Užsienio investicijų per dešimtmetį pritraukta 2,5 karto daugiau. Finansų ministras teigia, kad euras – tai ir saugumo garantas.
„Viena stiprių mūsų saugumo garantijų greta krašto apsaugos sistemos, integracijos į bendrą Europos rinką – tai viena iš mūsų tvirtovės gynybinių sienų“, – šnekėjo R. Šadžius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dėl euro pigiau skolinosi ir Lietuvos valdžia. Paskaičiuota, kad vien palūkanoms mokėti per dešimtmetį valstybė sutaupė kone milijardą. Kurį laiką pigiau skolinosi ir gyventojai, kol neprismaugė Europos Centrinio Banko keliamų palūkanų našta.
„Mažėjant palūkanoms, įperkamumo indeksas didėja. Kuo jis didesnis, tuo lengviau pirkėjams įsigyti turtą“, – teigė M. Čiulada.
Perėjimas prie euro nebuvo lengvas. Kol 2015-ųjų vidurnaktį politikai tik čiupinėjo naujus banknotus, kiti dirbo.
Prekybininkai kartais nesėkmingai atiduodavo per daug grąžos.
„Truputėlį painiavėlės bus, neskubėsime, žiūrėsime“, – anksčiau kalbėjo pašnekovė.
O gyventojai painiojosi tarp kainų.
„Nueini į parduotuvę, sumoki keturis eurus, galvoji – ojetus, kiek nedaug sumokėjau. Paskui, kai pradedu galvoti, kiek litų, Dieve, kiek daug“, – anksčiau pasakojo moteris.
Gal iš sentimentų ar užmaršumo dalis pereiti nuo litų prie eurų nesugebėjo iki šiol.
„Apie pusę milijardo litų neiškeista. Ar likę pas gyventojus, ar pinigai pamesti, galbūt išvežti į užsienį, ar sugadinti, sudeginti“, – nurodė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento specialistė Edita Lisinskaitė.
Lietuvos banke juokaujama, kad visi litai, kurie buvo švarke, jau iškeisti. Dabar keičiami tie, kurie rasti po čiužiniu.
„Būna kuriozinių, įdomių situacijų. Pavyzdžiui, nusipirko traktorių ir tame sename traktoriuje rado paslėptų litų, močiutės palto kišenėje“, – sakė E. Lisinskaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VST pradeda saugoti Lietuvos elektros sistemos valdymo ir duomenų centrą
Viešojo saugumo tarnyba (VST) pradeda saugoti „Litgrid“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centrą bei Elektrėnų kompleksą. ...
-
Kalėdų Senelis įtiko ne visiems: atsakė, kaip elgtis su nepatikusiomis dovanomis3
Praūžus šventėms gyventojai skuba grąžinti neįtikusias dovanas. Vartotojų teisių gynėjai sako, kad pirmųjų užklausų sulaukė jau Kūčių vakarą. O štai bankų apklausos rodo, kad kiekvienais metais atsiranda vis daugiau tokių, kur...
-
Degalų pasiutpolkė tęsiasi: kas toliau13
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos degalų kainos, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, sumažėjo – gruodžio 30 d. benzino vidutinė kaina nukrito 15,6 proc., dyzelino – 8,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (L...
-
LEA: gyventojai suskubo – per dieną sulaukta 2250 paraiškų paramai gauti2
Norintys pasikeisti taršius būsto šildymo katilus, Vidurio ir Vakarų Lietuvos rajono gyventojai per pirmąją kvietimo dieną pateikė beveik 2250 paraiškų paramai gauti, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Blaivių švenčių banga: perkamiausios prekės šiemet nustebino
Prekybininkai jau skaičiuoja Naujųjų išvakarių pardavimus. Ištuštėjo ne tik kiaušinių ar majonezo lentynos, pirkėjai glėbiais graibstė nealkoholinį vyną. Jo išpirkta kone dvigubai daugiau nei įprastai. ...
-
„Sodra“ primena: nuo metų pradžios teks mokėti didesnes PSD įmokas12
Padidėjus minimaliajai mėnesinei algai, nuo metų pradžios padidėjo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, praneša „Sodra“. ...
-
Brangsta pašto paslaugos: ekspertams kyla klausimų5
Brangsta pašto paslaugos. Siuntos vidutiniškai 90 centų, o atvirlaiškiai – 50 centų. Kelti tarifus Lietuvos paštą verčia didėjančios išlaidos. Laiškininkams kyla atlyginimai, brangiau išlaikyti trans...
-
Rinka, į kurią nukreiptos visų akys: kas bus toliau
Praėjusiais 2024 metais viešumoje ne visuomet teigiamai skambėjęs Lietuvos finansinių technologijų (fintech) sektorius išlaikė augimo tempą bei 2025-aisiais tikisi tolesnio augimo. ...
-
Savickas: buvusios Vyriausybės nutarimas nebus atšaukiamas – plėsime ribojimus logistikai oru2
Praėjusios Vyriausybės nutarimas dėl dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimo bus ne atšaukiamas, bet tikslinamas, siekiant praplėsti ribojimą karui galimas panaudoti prekes transportuoti konkrečiai oru, sako ekon...
-
URM: praėjusios Vyriausybės nutarimas neturėtų būti atšaukiamas3
Ekonomikos ir inovacijų ministrui Lukui Savickui siūlant sušvelninti praėjusios Vyriausybės priimtą draudimą eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis, Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, jog toks ribojimas tur...