- Reda Petrikaitė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausi Lietuvos bankai pateikė sumas, kiek pernai uždirbo. Ir nors palūkanos mažėjo, pelnai visai nesusitraukė – vien per devynis praėjusių metų mėnesius bankai Lietuvoje susišlavė beveik 790 milijonų eurų, t.y. dar 4 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Trys didžiausi Lietuvos komerciniai bankai susiskaičiavo, kiek pernai uždirbo.
Pirmoje vietoje – „Swedbank“, kurio pelnas išliko toks pat: daugiau nei 360 milijonų eurų. Daugiau nei 320 mln. eurų uždirbo SEB bankas. Palyginti su 2023 m. pernai jo pelnas ūgtelėjo 8 proc. „Luminor“ uždarbis didėjo 4 proc. ir viršijo 200 milijonų eurų.
Lietuvoje iš viso dirba 19 bankų: 13 iš jų – pelningai, 5 dalijasi 7 mln. eurų nuostoliu.
„Praėjusių metų trijų ketvirčių bankų pelnas išaugo 4 proc., lyginant su 2023 metais ir siekia 788 milijonus eurų“, – duomenimis dalinosi Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Bankų pelnai kaip ant mielių augo Europos Centriniam Bankui drastiškai branginant paskolas. Infliacijai nugesus elgiasi priešingai.
„Nuo aukščiausio pagrindinių palūkanų normų lygio – 4 proc. – pagrindinės palūkanų normos sumažėjo 125 baziniais punktais arba 1,25 procentinio punkto. Palūkanų normų mažėjimo kryptis yra akivaizdi“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Tačiau bankų pelnai visai nesusitraukė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Dėl to, kad bankai augina paskolų portfelį – jų dydis, apimtis auga. Paskolų portfelis auga maždaug 15 proc. tiek verslui, tiek gyventojams“, – aiškino S. Krėpšta.
„Bendra ekonominė situacija šalyje įkvėpė gyventojams pasitikėjimo, kad ateitis atrodo visai neblogai. Aišku, turėjo įtakos ir tai, kad atlyginimai praeitais metais pakankamai ženkliai augo“, – akcentavo Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.
Pernai per devynis mėnesius bendra paskolų suma Lietuvoje viršijo 30 milijardų eurų. Dažniausiai gyventojai skolinosi būstui.
„Vidutinė paskolos suma Lietuvoje sudaro apie 130 tūkst. eurų“, – sakė „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Lietuvoje Edvinas Jurevičius.
Nors „Swedbank“ skaičiuoja, kad kur kas aktyviau gyventojai išsimokėtinai pirko automobilius. Vien jų klientai pernai tam pasiskolino apie pusantro šimto milijonų eurų.
„Didžiausias augimas buvo autolizingo srityje, kur beveik trečdaliu daugiau buvo pasirašyta lizingo sutarčių. Būsto finansavime augimas buvo ketvirtadaliu daugiau, tai 24 proc.“, – kalbėjo T. Pulikas.
Lietuvos bankas aiškina, kad ne tik bankai iš gyventojų, bet ir gyventojai iš bankų galėtų uždirbti.
„Du trečdaliai indėlių yra laikomi einamosiose sąskaitose, už kurias bankai nemoka palūkanų“, – tikino Lietuvos banko valdybos narys.
Tiesa, kuo labiau paskolos pigs, tuo mažiau gyventojai galės uždirbti laikydami pinigus terminuotuose indėliuose.
„Mažėjant euriborui, palūkanos, mokamos už indėlius, mažėjo ir vėlgi tie žmonės, kurie turi laisvų lėšų, atsigręžė atgal į nekilnojamąjį turtą, kaip vieną iš variantų, kur investuoti“, – kalbėjo E. Jurevičius.
„Gauti 2 proc. ar 2,5 proc. už terminuotą indėlį, jeigu tų lėšų reikia čia ir dabar, yra žymiai pelningiau gyventojui ar verslo bendrovei nei išvis negauti palūkanų“, – pabrėžė S. Krėpšta.
Išaugus palūkanoms, bankai buvo priversti dalintis pelnais ir prisidėti prie gynybos finansavimo.
Skaičiuojama, kad praėjusių metų solidarumo įnašas turėtų siekti 240 milijonų, o per visą numatytą laikotarpį, t.y. per dvejus metus, bankai gynybai bus sunešę daugiau nei pusę milijardo eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Susisiekimo ministras: džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė grįžo prie žvyrkelių programos
Rengiantis žvyrkelių programos darbų įgyvendinimui, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus, rašoma bendrovės pranešime. Remiantis šių tyrimų rezultatais, bus apskaiči...
-
Prie valstybinių IT projektų prisideda Valdysenos departamentas
Pasikeitus valdantiesiems, aštuonioliktosios Vyriausybės iniciatyva sukurto Valdysenos departamento, žinomo kaip „StartupGov“, direktorius Eimantas Norkūnas teigia, kad darbai bus tęsiami. Jis tikino, kad departamentas ir toliau ie&scaro...
-
KAM telkia gynybos pramonę į strateginius klasterius
Krašto apsaugos ministerija (KAM telkia gynybos pramonę į klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto, pirmadienį pranešė ministerija. ...
-
Jeglinskas: šios įmonės neturi būti pavaldžios Finansų ministerijai
Reikia keisti valstybinių gynybos pramonės įmonių valdymą, perduodant jas Krašto apsaugos arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. ...
-
Nebijo rizikuoti žmonių sveikata? Šiomis prekėmis drįsta prekiauti tik vienas tinklas
Prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamais vartoti maisto produktais parduotuvės gali jau beveik metus. Įstatymo pataisos tai leidžia, Veterinarijos tarnyba taip pat neprieštarauja, tačiau tokią galimybę pirkėjams kol kas siūlo tik ...
-
Paluckas paskelbė, kada žada pristatyti mokesčių pakeitimus
Premjeras Gintautas Paluckas siūlomus mokesčių pakeitimus koalicijos partneriams žada pristatyti per artimiausias dvi savaites. ...
-
Premjeras: koalicija iš esmės pritaria siūlomiems pensijų kaupimo pokyčiams
Valdančiosios koalicijos partneriai iš esmės pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pakeitimams, sako premjeras Gintautas Paluckas. ...
-
Blaivumo patikros darbe: įvardijo „blaiviausius“ sektorius
Blaivumo patikros darbe rodo, kad daugiausiai apsvaigusių nuo alkoholio žmonių darbe pasirodo žemės ūkio ir komunalinių paslaugų sektoriuose. ...
-
Avulis dėl gynybos finansavimo: pritarčiau, jei jis būtų dar didesnis
Norint pasiekti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai, reikalinga mokesčių reforma, mano nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Tačiau, anot verslininko, imdamiesi toki...
-
Siūloma uždrausti įvežti elektronines cigaretes ir į Lietuvą: pranešė numatomą datą
Belgijai pirmajai Europos Sąjungoje (ES) nuo šių metų uždraudus prekybą vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis, nuo lapkričio 1-osios jas siūloma uždrausti įvežti ir į Lietuvą. ...