- Alia Zinkuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Desperatiškai mėgindami užkamšyti kitų metų biudžeto skyles, valdžios vyrai vėl atsisuko į akcizus: etilo alkoholiui akcizas kyla 10 proc., benzinui ir gazoliams – per 7 proc. O tikru atpirkimo ožiu tampa kaitinamasis tabakas – jo akcizą užsimota padidinti net 65 proc. "Tai yra tiesus kelias į kriminalinio pasaulio iniciatyvos didinimą", – teigia Seimo narys Simonas Gentvilas.
Mažiau žalos – brangiau
Kaitinamojo tabako produktai – lazdelės, paruoštos vartoti tik specialiu elektroniniu įrenginiu, kuriame tabako gaminiai yra kaitinami, bet nedega.
Šių metų pavasarį JAV Maisto ir vaistų agentūra (FDA) leido tabako kompanijai "Philip Morris International" prekiauti kaitinamojo tabako produktais šios šalies rinkoje. Leidimas suteiktas po beveik dvejus metus trukusių moksliškai pagrįstų rizikos vertinimų ir tyrimų, kurie leido agentūrai padaryti išvadą, jog šie produktai tinkami JAV visuomenės sveikatos apsaugai.
FDA tyrimų rezultatai parodė, kad kaitinamojo tabako gaminių išskiriamame aerozolyje yra mažiau toksinų, o daugelio nustatytų toksinų kiekis yra žymiai mažesnis nei įprastų cigarečių dūmuose. Pavyzdžiui, kaitinamojo tabako gaminių išskiriamame aerozolyje esančio anglies monoksido poveikis yra panašus į ore esančių toksinių dujų poveikį, o kai kurių nuodingų chemikalų kiekis yra net iki 95 proc. mažesnis nei įprastų cigarečių dūmuose. Kitaip tariant, kaitinamasis tabakas yra mažiau žalinga sveikatai alternatyva žmonėms, kurie niekaip negali atsikratyti priklausomybės nuo rūkymo. Taip pat kaitinamojo tabako rūkalai neturi tokio didelio poveikio aplinkiniams kaip cigarečių dūmai.
Tačiau mūsų šalies valdžia tokios alternatyvos pasirinkimą apsunkina, drastiškai didindama kaitinamojo tabako produktams taikomą akcizo mokestį. Nuo kitų metų kovo 1 d. pakelis elektroniniame įrenginyje naudojamų tabako lazdelių kainuos brangiau nei pakelis įprastų cigarečių. Dabar jų abiejų kaina panaši – 3,40 euro, bet norintieji rūkyti be dūmų turi įsigyti elektroninį įrenginį, kurio kaina – nuo 40 iki 100 eurų ir daugiau, priemonių jo priežiūrai ir t.t. Kitąmet akcizas cigaretėms didinamas 6,4 proc., o kaitinamojo tabako – beveik 65 proc., dėl to pastarojo gaminių pakelis pabrangs iki 3,75 euro. Akcizas sudaro apie 78 proc. tabako gaminių kainos.
Seimo posėdyje svarstant šį įstatymo pakeitimo projektą, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kvestionavo atsakingos JAV institucijos vertinimus, kad kaitinamasis tabakas mažiau kenksmingas sveikatai. Esą mažesni emisijų skaičiai neįrodo mažesnės žalos, todėl šie produktai turi būti apmokestinti lygiai taip pat kaip ir cigaretės.
Kurmių sprendimai
Ministrui antrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas Viktoras Rinkevičius. Jis akcentavo, kad kaitinamojo tabako akcizas yra gerokai mažesnis negu cigarečių, be to, jis liks mažesnis net ir padidinus 65 proc. Į kolegų parlamentarų replikas, kad toks sprendimas paskatins formuotis šešėlį ir kaitinamojo tabako produktų rinkoje, V.Rinkevičius atrėžė, kad Baltarusijos fabrikuose jie negaminami.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas klaipėdietis S.Gentvilas įsitikinęs, kad drastišku sprendimu, kuris finansiškai paveiks vienintelę mūsų šalyje tabako įmonę "Philip Morris International", gaminančią kaitinamojo tabako produktus, valdžia neišspręs nei visuomenės sveikatos, nei didesnio akcizų surinkimo į biudžetą problemų.
Akcizo didinimo iš karto 65 proc. iniciatoriai yra tiesiog kurmiai, nematantys, kad tai yra tiesus kelias į kriminalinio pasaulio iniciatyvos didinimą.
"Lietuva 30 metų gyvena su chronišku šešėliu. Dabar kas septinta surūkoma cigaretė pagaminta Gardino fabrike, kas penkta cigaretė – be akcizo. Ir mes iki šiol neįsisąmoninome, kad kiekvienas mokestinis pakeitimas vienaip ar kitaip veikia šešėlio logiką, tuos žmones, kurie verčiasi ir kurie perka kontrabandines prekes. Akcizo didinimo iš karto 65 proc. iniciatoriai yra tiesiog kurmiai, nematantys, kad tai yra tiesus kelias į kriminalinio pasaulio iniciatyvos didinimą."
Prieš metus Baltijos šalyse atliktas tyrimas atskleidė, kad nelegalios cigaretės Lietuvoje sudaro apie 19,3 proc. visos cigarečių rinkos, o, pavyzdžiui, Marijampolėje siekia 31,3 proc., Alytuje ir Radviliškyje - apie 28 proc. Dėl cigarečių kontrabandos valstybė per metus praranda per 70 mln. eurų mokesčių. Latvijoje šešėlis tabako gaminių rinkoje sudaro 16 proc. Lenkijoje – 9 proc., nors ši valstybė irgi turi sienas su Rusija ir Baltarusija.
Tai, kad Baltarusijoje kaitinamojo tabako gaminiai kol kas negaminami ir neva dėl to nėra ko bijoti jų kontrabandos, S.Gentvilo manymu, yra trumparegiškas savęs raminimas. Kaitinamuoju tabaku ten prekiaujama ir vienas pakelis šiuo metu kainuoja perpus pigiau negu Lietuvoje. Padidinus akcizą, kainų skirtumas bus dar didesnis, ir tai gali paskatinti kriminalinį verslą spraustis ir į šią nišą.
"Ar mūsų protingieji kurmiai tam pasiruošę? Mes niekaip nesurandame 1,5 mln. eurų muitinės skeneriui Kenos pasienio poste, kuris jau gal metai sugedęs. Muitinė pavaldi Finansų ministerijai, bet ši neinvestuoja į kontrabandos gaudymą, o tik kelia akcizo tarifus. Kas vyksta šioje valstybėje? – stebėjosi S.Gentvilas. – Lietuva pagal įvairius kriterijus – reklamos uždraudimą, licencijų įvedimą, akcizo dydį, jau turi patį didžiausią alkoholio ir rūkalų neprieinamumą Europoje, bet vartojimas vis tiek išlieka didesnis nei ES vidurkis. Vadinasi, tokia valstybės politika visiškai neefektyvi, bet ir toliau priimami neracionalūs sprendimai – sąlyginai mažiau žalingam tabako produktui nustatomi drastiški akcizai ir skatinama rūkyti cigaretes."
Spjovė į susitarimus
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė socialdemokratė Rasa Budbergytė neatmetė rizikos, kad po drastiškų valdžios sprendimų kaitinamąjį tabaką apmokestinti 65 proc. didesniu tarifu ši rinkos dalis gali ieškoti būdų pasislinkti į šešėlį. Tačiau parlamentarė labiau akcentavo pačios valdžios kompetencijos, nuoseklumo ir sąžiningumo aspektus.
Mat praėjusių metų birželį keičiant Akcizų įstatymą po derybų su verslo organizacijomis buvo įtvirtinta, kad mokestinė aplinka nesikeis trejus metus ir akcizas tabako gaminiams didės nuosekliai: cigaretėms jis kils 6,4 proc. 2020 m. ir 6,5 proc. 2021 m., kaitinamajam tabakui atitinkamai 14,4 ir 14,6 proc. Tačiau Finansų ministerija, pamačiusi, kad už cigaretes surenkamas akcizas šiemet mažėja 5 proc., o kaitinamojo tabako produktų pardavimai per metus išaugo 4–5 kartus, pasiūlė būtent šiems produktams akcizą padidinti 65 proc. – nuo 68,6 euro iki 113,2 euro už kilogramą produkto.
"Jeigu rinkai sekasi greitai augti, tai nereiškia, kad valstybė gali tuo augimu papiktnaudžiauti ir staiga pritrūkusi šaltinių vykdyti įsipareigojimus pedagogams, gydytojams ir t.t. imti ir apmokestinti kažkurį verslo segmentą, – "Kauno dienai" sakė R.Budbergytė. – Tai daroma chaotiškai, neatlikus kaštų ir naudos analizės ir, svarbiausia, paminant vos prieš pusantrų metų duotus pasižadėjimus. Tai nesąžiningas Vyriausybės elgesys verslo atžvilgiu. Žinoma, būna atvejų, kai tenka keisti pažadus ar įsipareigojimus, jeigu verčia situacija. Bet tikrai ne šiandien. Nieko baisaus valstybėje nėra atsitikę – ekonomika juk auga. O jeigu pridaryta klaidų mokestinėje srityje ir skylių pajamose, nesugebama įveikti šešėlinės ekonomikos tiek, kiek optimistiškai buvo priplanuota, negarbinga permesti tas bėdas verslui, kuris susiplanavęs veiklą į ateitį būtent pagal valdžios duotus pažadus ir tai, kas numatyta įstatyme."
Beje, tokie sprendimai kertasi ir su Prezidento Gitano Nausėdos deklaruota politika verslo atžvilgiu. Šių metų rugsėjo pabaigoje mūsų šalies vadovas, viešėdamas Niujorke, apskritojo stalo diskusijoje susitiko su JAV įmonių milžinių atstovais, tarp jų ir su "Philip Morris International" viceprezidentu. Pasak prezidentūros pranešimo, G.Nausėda akcentavo, kad mūsų šalies tikslas – "sustiprinta, nuosekli ir efektyvi ekonominės diplomatijos kryptis, investicijų į Lietuvą pritraukimas", dėl to sukurtos "palankios Lietuvos investicinės, teisinės, ekonominės, politinės sąlygos plėtoti globalius verslus". Deja, kita valdžios ranka neapgalvotais sprendimais griauna verslo pasitikėjimą.
Pinigai atiteks kaimynams
Per 10 šių metų mėnesių už kaitinamojo tabako produktus į biudžetą surinkto akcizo pajamos siekia 5,4 mln. eurų. Seimo Ekonomikos komiteto nariui Remigijui Žemaitaičiui valdančiųjų skaičiavimai, kad drastiškai apmokestinę kaitinamojo tabako produktus, į biudžetą kitąmet papildomai surinks dar 6 mln. eurų, kelia juoką: "Nors jie mano, kad 2 plius 2 yra 4, bet labai gali būti, kad bus tik 3 arba dar mažiau. Manau, kad toną Finansų ministerijai davė sveikatos apsaugos ministras, ir ji kitų šansų neturėjo, tik vykdyti. Abejoju, ar Finansų ministerijoje yra nors vienas specialistas, kuris remdamasis savo protu, logika siūlytų taip beatodairiškai didinti akcizus, o ne tobulinti mokesčių administravimą, patį akcizų surinkimą ar stabdyti kontrabandą. Ko gero, čia užprogramuota bėda ir be kontrabandos."
Jis siūlo atkreipti dėmesį, kaip šį rinkos segmentą reguliuoja mūsų kaimynės, ES vieningos rinkos narės Latvija, Estija ir Lenkija. Pastaroji iki šiol kaitinamajam tabakui akcizo netaikė, o nuo kitų metų kovo jis bus 68,7 euro už kilogramą – beveik toks pat, koks dabar taikomas Lietuvoje. Latvijoje šiandien akcizas siekia 70, o kitąmet didės iki 75 eurų už kilogramą. Estijoje akcizas kaitinamajam tabakui palyginti didžiausias – beveik 83 eurai už kilogramą, bet kitąmet jis didės iki 89,6 euro už kilogramą.
Akivaizdu, pasak R.Žemaitaičio, kad Lietuva, didindama akcizą, perspjauna visus kaimynus, todėl ir kaitinamojo tabako produktų kainos gerokai skirsis.
"Įsivaizduokite, ką darys rūkaliai, kai jų perkamo produkto kaina pas kaimynus bus gerokai mažesnė – jie pirks tenai. O akcizas pasilieka toje šalyje, kur perkama prekė. Ar mums neužteko pamokų su alkoholiu, kai mažiausiai 40 mln. eurų akcizo praradome kasmet, nes lietuviai masiškai vežėsi alkoholį iš Lenkijos? Ir tai nebuvo jokia kontrabanda", – akcentavo parlamentaras, prognozuodamas, kad panašiai bus ir su kaitinamuoju tabaku.
Didžiausią jo vartotojų dalį sudaro jaunimas ir dažniausiai įgyja šį produktą naudodamasis elektronine prekyba. Apsukresni, ko gero, ir perpardavinėja, mat socialiniuose tinkluose galima rasti pasiūlymų pirkti pigiau nei parduotuvėse – pakelį po 3 eurus, o visą pakuotę tik už 25 eurus.
"Manau, dabar galbūt atsisiuntimai iš užsienio sudaro kokius 10 proc., nes kai akcizas nedidelis, nėra tikslo specialiai tai daryti, – svarstė R.Žemaitaitis. – Bet kai akcizas šauna į viršų 4 kartus daugiau, nei buvo tikėtasi, atsiranda paklausa ir noras siųstis pigesnę produkciją: paspaudęs kelis kompiuterio klavišus užsisakai, už atsiuntimą susimoki 1,40 euro, o kainos skirtumas gali būti ir 5, ir 10 eurų už pakuotę. Visa tai suvokdami ir norėdami išlaikyti prekybos srautus, mūsų kaimynai kaitinamojo tabako akcizus didina labai minimaliai. O mūsų Seimo ir Vyriausybės galvos, prisidengdamos sveikos gyvensenos doktrinomis, tuos srautus į Lenkiją ir Latviją tik padidins."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas88
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...