Analitikų teigimu, didesnę infliaciją lems jau nuo sausio didėsiantys akcizai kurui, tabakui bei alkoholiui.

„Priimti sprendimai didinti akcizus, matyt, nuo metų pradžios kilstels infliacijos rodiklius. Degalams CO₂ dedamoji turės įtakos. Taip pat paslaugų infliaciją ir toliau kaitins atlyginimų augimas, kuris, matyt, nedaug nusileis šių metų rodikliui“, – BNS penktadienį teigė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.

„Vien tai, kad sparčiai bus didinama minimali mėnesinė alga, natūralu, suduos impulsą atlyginimų augimui. Taip pat prie viešųjų paslaugų brangimo prisidės viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas ir atitinkamai kilstels bendrą vidutinę infliacijos dinamiką“, – pridūrė ekonomistė.

I. Genytė-Pikčienė abejoja, ar kitąmet gali būti mėnesių, kai bus fiksuojama defliacija.

„Vargu... Šie metai buvo tokie, kurie turėjo nemažai prielaidų defliaciniams epizodams. Panašu, kad kiti metai jų (prielaidų defliacijai – BNS) turės gerokai mažiau“, – BNS sakė analitikė.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, labai tikėtina, jog sausį metinė infliacija peržengs 2 proc. ribą. Jis pabrėžė, kad tokia infliacija laikysis visus metus, o iki 3 proc. gali išaugti vasarą – ne tik dėl didėjančių akcizų, bet ir dėl paslaugų infliacijos.

„Nėra labai daug priežasčių, dėl ko galėtų kažkurių prekių ar paslaugų kainos sumažėti“, – BNS penktadienį sakė N. Mačiulis.

Nėra labai daug priežasčių, dėl ko galėtų kažkurių prekių ar paslaugų kainos sumažėti.

Paslaugos brangs labiau nei šiemet

Tuo metu šių metų infliacijai didžiausios įtakos dariusios paslaugų kainos, eksperto teigimu, kitąmet turėtų augti labiau nei šiemet.

„Dėl toliau sparčiai kylančių darbo sąnaudų, padidėjusio minimalaus atlyginimo (12 proc. nuo sausio – BNS) paslaugų brangimas kitais gali būti net spartesnis nei buvo šiemet“, – teigė N. Mačiulis.

Jo teigimu, nuo darbo užmokesčio augimo priklausomas paslaugų kainų didėjimas kitais metais greičiausiai išliks pagrindine infliacijos priežastimi.

„Šiemet vidutinės prekių kainos net šiek tiek sumažėjo, bet pagrindinis infliacijos veiksnys visus metus buvo brangstančios paslaugos – jos pabrango maždaug 6 proc. (...) Visur, kur didelę dalį darbo sąnaudų sudaro darbo užmokestis (maitinimo, apgyvendinimo, kirpyklų, gydymo ir kitos profesinės paslaugos), brango gana sparčiai“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Anot I. Genytės-Pikčienės, paslaugų infliacija kitąmet neturėtų mažėti, tuo metų prekių kainas lems situacija tarptautinėse žaliavų rinkose, situacija Ukrainoje, palūkanų normos.

„Naftos ateities sandorių kreivės svyra žemyn ir kertiniai didieji prognozuotojai nesitiki naftos brangimo. Tai irgi, matyt, yra labai svarbus veiksnys, turint omenyje, kad energetikos nešėjai yra kertiniai kone visų prekių ir paslaugų kainodaros veiksniai“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Paliaubų (Ukrainoje – BNS) scenarijaus atveju galime turėti aplinkybių, susijusių su statybų sektoriumi, Ukrainos atstatymu, migracijos krypčių pasikeitimu, kas irgi išbalansuos daug sričių, susijusių su statybinių medžiagų, žaliavų ir atitinkamai darbo jėgos rinkomis. O tai gali plačiai nuvilnyti per prekių, paslaugų rinkas ir atitinkamai paliesti kainas“, – kalbėjo ji.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, išankstiniai gruodžio mėnesio infliacijos rodikliai nestebina.

„Kad gruodžio mėnesio mėnesinė infliacija nebūna labai išreikšta, tai, matyt, yra stiprus sezoniškumo veiksnys. Vyksta ir išpardavimai, ir nuolaidų sezonas. Tuo tarpu metinei infliacijai įtakos turėjo palyginamoji bazė“, – BNS penktadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, galutinė vidutinė 2024 metų metinė infliacija turėtų siekti 0,8 proc.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį paskelbė, kad išankstinė  mėnesio inflaicija siekia 0,1 proc. metinė – 1,8 proc., o vidutinė metinė – 0,9 proc.