- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikina, kad, „Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį iš Lietuvos miestų algos sparčiausiai augo Vilniuje.
„Yra panašu, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augimas buvo spartesnis, negu likusioje Lietuvoje. Panašu, kad augimas didmiesčiuose buvo spartesnis, bet čia pabrėžčiau Vyriausybės vaidmenį“, – antradienį SEB banko rengtoje vaizdo konferencijoje „Karo Ukrainoje įtaka Lietuvos ekonomikai ir finansų rinkoms“ teigė T. Povilauskas.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybės vaidmuo yra svarbus, siekiant didinti pajamas žmonėms, gyvenantiems regionuose. Pasak T. Povilausko, Vyriausybės veiksmai yra svarbiausi pensininkams, mažiausias pajamas bei socialines išmokas gaunantiems asmenims.
„Neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas labiausiai padės mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kurių yra daugiau regionuose“, – sakė ekonomistas.
Dar vienas aspektas, dėl kurio regionuose algos auga lėčiau, negu didmiesčiuose, pasak jo, yra tai, kad valstybės sektoriuje darbo užmokestis šiemet auga daug lėčiau negu privačiame sektoriuje.
„Ypač mažesniuose rajonuose, savivaldybėse yra didesnė valstybės sektoriaus darbuotojų įtaka visam darbo užmokesčio fondui, nes ten yra mažiau verslo (įmonių – ELTA), o daugiau dirbama mokyklose, sveikatos priežiūros institucijose ir pan.“, – tvirtino T. Povilauskas.
SEB bankas prognozuoja, kad vidutinis nedarbo lygis šiais metais sumažės nuo 7,1 iki 6,8 proc., bet 2023 metais padidės iki 6,9 procento. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 9 proc., o 2023 metais augs 6,5 procento. Darbo užmokestis po mokesčių augs sparčiau dėl jau padidėjusio ir dar nuo liepos 1 dienos didėsiančio neapmokestinamųjų pajamų dydžio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...