- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje spalį mėnesio infliacija siekė tik 0,1 proc., o metinė – 0,3 proc. Ekonomistai teigia, kad tokia maža infliacija stebina. Vis dėlto jie ir toliau prognozuoja, kad kitais metais infliacija augs.
„Stebina infliacijos nebuvimas. Nepaisant spartaus ekonomikos augimo, atsigaunančios vidaus paklausos, mes nematome jokio kainų spaudimo. Paprastai rudens mėnesiais dėl sezoninių veiksnių pabrangsta kai kurios prekės ir paslaugos, bet štai mes matome – šiuo metu prekės yra 2 proc. pigesnės nei buvo prieš metus ir per mėnesį beveik visiškai nepabrango“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, mažą infliaciją lėmė pigios žaliavos ir atpigusi nafta. „Tam yra kelios priežastys – tai, visų pirma, palankios tendencijos žaliavų rinkose, kurios mažina maisto prekių kainas, taip pat dėl atpigusios naftos pastarąjį mėnesį buvo pigesni ir degalai. Tačiau taip pat yra ir vidinių veiksnių – dėl didelių Lietuvos investicijų į atsinaujinančią energetiką šiemet mažesnės elektros kainos, nei buvo prieš metus, kai kuriais laikotarpiais mažesnės nei kaimyninėse valstybėse“, – aiškino N. Mačiulis.
Pasak Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, kitąmet infliacija augs sparčiau, nes įsigalios didesni akcizai kurui, alkoholiui ir tabakui, bus įvesta CO2 dedamoji degalams.
Jos teigimu, spartesnį kainų augimą taip pat lems atlyginimų augimas ir atsigaunantis vartojimas, o labiau nei prekės brangs paslaugos. „Įtaką infliacijai turėtų daryti ir atsigaunančio vartojimo spaudimas, paklausos spaudimas. Paslaugos, natūralu, išliks infliacijos variklis, kuris yra chroniškai stebimas, nuolatinis. Tai apsprendžia sparčiai kylančių atlyginimų dedamoji“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Kitąmet, akivaizdu, kad ji taip pat bus itin ryški dėl aukštos minimalios algos, dėl viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo. Šitie veiksniai veikia ir privataus sektoriaus atlyginimų tendencijas. Tai, matyt, pasireikš apie kitų metų kovą–balandį“, – pridūrė analitikė.
Ji pabrėžė, kad įprastai didelę įtaką infliacijai turinčios naftos kainos laikosi stabiliai, nepaisant geopolitinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, o į juos įsitraukusios arba regione esančios šalys yra pagrindiniai energetikos nešėjų gavybos taškai. „Čia jokių netikėtumų, tikimės, šiais metais taip pat nebus“, – sakė Šiaulių banko ekonomistė.
N. Mačiulis pabrėžė, kad toks ilgas laikotarpis, kai prekės nebrangsta, yra itin retas, tačiau tai labai didelės infliacijos 2022 m. padarinys, kai kainos, ir ypač prekių, kai kuriais atvejais pakilo į nepagrįstą lygį. „Dabar matome ilgą kainų korekciją, kuri, aišku, yra labai didelis teigiamas impulsas gyventojų finansams“, – aiškino N. Mačiulis.
Ekonomistas pridūrė, kad padėtis Lietuvoje yra išskirtinai gera gyventojams, mat augo ir vidutinis darbo užmokestis, ir vidutinė senatvės pensija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams1
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...
-
R. Budbergytė biurokratiją mažinti siūlo sustiprinus parlamentinę kontrolę3
Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Pramonės produkcijos šiemet pagaminta 2,4 proc. daugiau
Lietuvos pramonės produkcijos vertė per 10 mėnesių išaugo 2,4 proc. iki 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žiniasklaida: didžiausi Lietuvos viešbučiai šiemet sumokėjo beveik 60 proc. daugiau mokesčių
10 daugiausia mokesčių sumokėjusių viešbučių per 3 šių metų ketvirčius į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaita jau pervedė 9,33 mln. eurų mokesčių arba 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu periodu, praneša por...
-
G. Paluckas: prie Lietuvos gynybos finansavimo galėtų prisidėti ir Europos institucijos1
Naujasis premjeras Gintautas Paluckas mano, kad prie Lietuvos gynybos finansavimo vidutiniu laikotarpiu galėtų prisidėti ir Europos Sąjunga. ...
-
I. Šimonytė: „Teltonikos“ atvejis parodo, kad reikalinga galimybė bendrovėms persiderėti sutarčių su EIM terminus2
Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė mano, kad siekiant išvengti panašių į „Teltonikos“ skandalą istorijų, reiktų užtikrinti, jog investuotojai galėtų lengviau perderinti terminus iki kada turi būti pasi...
-
Seime – pirmasis 2025-ųjų biudžeto svarstymas
Seimas ketvirtadienį ėmėsi kadenciją baigiančios Ingridos šimonytės Vyriausybės parengto 2025 metų valstybės biudžeto projekto. ...
-
G. Paluckas: taisydami biudžetą svarstysime didesnį finansavimą VSD ir teisėsaugai
Būsimasis premjeras Gintautas Paluckas sako, kad peržiūrint 2025 metų valstybės biudžetą, bus kreipiamas dėmesys į nepakankamą teisėsaugos ir žvalgybos institucijų finansavimą. ...