„Pensijų fondai daro nemažą teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai. (...) Tas skaičius (kiek pensijų fondų valdytojai investuoja Lietuvoje – BNS) 2023 metų trečią ketvirtį buvo šiek tiek virš milijardo: trečdalis buvo skirtas įmonių akcijoms, fondams, trečdalis – kredito instrumentams, kaip valstybės ir įmonių obligacijoms, indėliams“, – LIPFA spaudos konferencijoje antradienį sakė Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas.

Anot V. Rūko, sistemai išliekant stabiliai šiais metais Lietuvoje fondai galėtų investuoti 12,1 proc. turto, 2026 metais – 12,8 proc., 2027 metais – 13,5 proc., 2028 metais – 14,2 proc., o 2029 metais –14,9 proc.

„Yra prielaidų manyti, kad jei Lietuvoje lieka tvari pensijų sistema, tai potencialas investicijoms Lietuvoje yra gerokai didesnis. Ypač į ilgalaikį finansavimą, į kapitalo įliejimą. (...) Jeigu mes neturėtumėm tvarios sistemos arba nutiktų kažkas panašaus, kaip Estijoje, tai tos investicijos, matėme, šalyje jos artėja praktiškai prie nulio“, – pabrėžė V. Rūkas.

Jis taip pat teigė, kad lėšos pensijų fonduose neapibrėžtumo laikais dalyvauja kaip ekonomiką stabilizuojantis veiksnys.

„Istoriškai investicijos Lietuvoje buvo ganėtinai stabilios ir sudarė apie 10–11 procentų nuo pensijų fondų turto. Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuva ir kitos aplinkinės šalys patyrė kapitalo išplaukas, palūkanų normos kilo, daugiau kilo, negu nerizikingų valstybių ir pensijų fondai tame sudalyvavo kaip stabilizuojantis veiksnys“, – sakė „SB Asset Management“ vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sausį pasiūlė pinigų gynybai surinkti skatinant ekonomikos augimą, be kita ko,  raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje.

V. Rūkas BNS teigė, jog pensijų fondų investavimo Lietuvoje augimą lėmė ir ankstesni valdžios sprendimai.

„Prieš penkerius–šešerius metus buvo patobulinimai, 2018 metais patobulinta Lietuvos pensijų fondų galimybė investuoti į alternatyvias turto klases, tai tas tikrai padidino ir jau dabar išjudino investicijas ir jos jau natūraliai auga. Taip pat buvo toks projektas ir ketinimas, pavyzdžiui, ko-investicijas atlikti ir tiesiogiai investuoti, tai tas irgi galėtų prisidėti prie didesnio intereso į Lietuvos ekonomiką“, – pasakojo V. Rūkas.

Per tris 2024 metų ketvirčius į įmonių akcijas ir fondus Lietuvoje pensijų fondai investavo 367 mln. eurų, į obligacijas, indėlius – 696 mln. eurų.

V. Rūkas priminė pavyzdį, kai tuometinės INVL (dabar „SB Asset Management“) pensijų fondai skolindami dalyvavo dviejuose daugiabučių renovacijos projektuose. Vis dėlto, anot jo, toks skatinimas nepasiteisintų, jei pensijų kaupimo sistema būtų reformuojama ir prarastų stabilumą.

„Svarbu viena esminė detalė, tai, kad pati pensijų kaupimo sistema, ji būtų stabili, nes kai kalbam apie reformą, pokyčius ir panašiai, tai tada nėra užtikrintumo ir investuoti į mažai likvidžius instrumentus yra komplikuota“, – aiškino LIPFA valdybos narys.

Vyriausybė šiuo metu svarsto, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos ir kaip ją padaryti lankstesnę.