- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo ES vidurkio Lietuva per beveik ketvirtį amžiaus sumažino daugiau nei perpus, skelbia Lietuvos bankas.
1995-2018 metais iš naujųjų ES narių atsilikimą pagal BVP vienam gyventojui nuo ES vidurkio labiausiai sumažino Lietuva, antroje vietoje – Estija, trečioje – Latvija. Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus sako, kad Lietuva pademonstravo įspūdingus rezultatus.
„Lietuva pademonstravo labai įspūdingus rezultatus per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Baltijos valstybės buvo lyderės mažinant skirtumą nuo ES vidurkio pagal pragyvenimo lygį. Lietuva buvo lyderė tarp lyderių, sumažinusi atotrūkį bene 50 proc. Jeigu 1995 m. Lietuvos BVP tesudarė trečdalį ES vidurkio, 2018 metais BVP vienam gyventojui buvo 81 proc. ES vidurkio“, – antradienį sakė G. Šimkus.
„Lietuva išaugo vidutinių pajamų spąstų marškinėlius. (...) Lietuva priskiriama aukštų pajamų grupei“, – pridūrė jis.
Lietuva išaugo vidutinių pajamų spąstų marškinėlius.
Pasak Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus, sėkmingą Lietuvos ekonomikos raidą lėmė aukšta žmogiškųjų išteklių kokybė, stojimai į tarptautines organizacijas, konkurencingumas, augęs ekonomikos tvarumas.
Vis dėlto, pasak G. Šimkaus, buvo veiksnių, kurie lėtino Lietuvos ekonomikos raidą, pavyzdžiui, nedidelės tiesioginės užsienio investicijos.
„Lietuvos eksporte aukštos pridėtinės vertės prekių dalis nėra didelė, švietimo sistemoje turime iššūkių, žmogiškųjų išteklių kokybė gerėja pakankamai lėtai. Tai turi įtakos, kad lėčiau nei kitos šalys perėmėme žinias, gerąją praktiką, naujas technologijas“, – teigė G. Šimkus.
Lietuvos pragyvenimo lygis nuo 2008 iki 2018 metų augo maždaug 5,5 proc. punkto.
Komentuodamas teigiamus migracijos rodiklius, G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad tam įtakos turėjo mažėjantys emigracijos mąstai. Taip pat dėl reguliacinių pokyčių 2017 metais buvo nustatytas sąrašas profesijų, kuriose trūksta darbuotojų, 2018 metais jis buvo išplėstas, palengvintos įdarbinimo procedūros. Vis dėlto, pabrėžia jis, tarp imigrantų pasigendama aukštos kvalifikacijos specialistų.
„80 proc. atvyko žmonės iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, didžioji dalis įsidarbino transporto sektoriuje arba statybose. O kiek gi buvo 2019 metais išduota leidimų gyventi Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams? Tokių žmonių buvo 407. Tik 2 proc. aukštos kvalifikacijos darbuotojų nuo imigracijos. Kryptinga migracijos politika gali prisidėti prie ekonomikos plėtros“, – sakė G. Šimkus.
Lietuvos bankas išskyrė keturias kryptis, siekiant įveikti ateityje kylančius iššūkius. Institucijos vertinimu, Lietuva turėtų daugiau investuoti ir didinti našumą, daugiau dėmesio skirti švietimui ir kvalifikacijos kėlimui, įgyvendinti tinkamą migracijos politiką, o pasitelkdama technologijas Lietuva galėtų labiau išnaudoti darbo vietų automatizacijos galimybes.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais sukurtas BVP iš viso Lietuvoje siekė 45,2 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas28
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...