- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors visoje Europoje elektros kainos per pirmus keturis šių metų mėnesius mažėjo 20 proc. ir daugiau, Lietuvoje pokytis nesiekė net 5 proc. Kainų kritimą Europoje lėmė žemos kuro ir CO2 emisijos kvotų kainos, vis didėjantis vėjo ir saulės elektrinių galingumas bei šilta žiema ir pavasaris, leidę mažinti sąnaudas. Tuo tarpu Lietuvoje kainoms kristi neleido perdavimo linijų pajėgumų stoka.
Vidutinė kaina „Nord Pool Spot“ biržoje Lietuvoje ir Latvijoje per pirmuosius keturis metų mėnesius siekė 42,8 eurų/MWh – tik 4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Tuo tarpu Vokietijoje ji buvo 33 eurų/MWh, Skandinavijoje – 29 eurų/MWh, o Estijoje – 34,7 eurų/MWh, atitinkamai 20 proc., 32 proc. ir 18 proc. mažiau nei tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu.
„Skandinavijoje elektros energijos kainų mažėjimą lėmė aukštesnis vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose, kuris šiemet pasiekė ilgametį vidurkį – 51 proc. Tai turėjo įtakos ir kainoms Estijoje. Dėl galingų jungčių Estijos ir Suomijos kainos susilygino – jos 91 proc. valandų buvo vienodos, kai tuo tarpu praeitų metų tą patį laikotarpį šis skaičius buvo 22 proc. punktais mažesnis. Nors bendra elektros energijos rinkos tendencija Europoje yra kainų mažėjimas, Lietuvoje jis itin neryškus. Taip yra todėl, kad nepakanka perdavimo pralaidumų, ir tokia situacija išliks iki pat 2015 m.“, – sako „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius Gatis Junghans.
Panaši tendencija stebima tiek kontinentinės Europos, tiek ir Skandinavijos išankstinių sandorių (forward) rinkose, kur kainos šių metų pavasarį dėl tų pačių aplinkybių buvo žemiausios per visą istoriją. Balandį Vokietijoje 2015 m. elektros energijos išankstinių sandorių kaina svyravo ties 34 eurų/MWh, o Skandinavijoje – ties 29 eurų/MWh.
Pasak G. Junghans, nedidelių elektros energijos rinkos kainų Skandinavijoje tikimasi ir ateityje, nes regione per ateinantį dešimtmetį didės pagamintos elektros energijos perteklius, kurį sukurs naujos elektrinės, gaminančios elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...