Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) vadovai ir energetikos ekspertai stebisi, kad miesto, kuriame nedarbo lygis yra vienas didžiausių šalyje, valdžia visiškai neskatina investicijų – tiek vietos, tiek užsienio.

Bedarbių daugėja

Jau daugiau negu metus Kaune įgyvendinamas 1 mlrd. litų vertės naujos kogeneracinės elektrinės statybų projektas, tačiau miesto vadovo jis visai nedomina.

Darbo kas mėnesį Kaune netenka apie 3,5 tūkst. žmonių, o bendras bedarbių skaičius jau siekia 40 tūkst. Apie energetinį projektą, kuris bus naudingas ne tik miestui, bet ir visai šaliai, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas yra pareiškęs, kad tai yra privačių investuotojų reikalas. A.Kupčinskas aiškino, kad projekto įgyvendinimas yra verslininkų interesas, rizika ir atsakomybė, kurios savivaldybė neketina prisiimti ir daryti jiems įtakos.

Nors Kauno mieste milijardo litų vertės naujos kombinuoto ciklo kogeneracinės elektrinės statybos projektas įgyvendinamas tik investuotojų lėšomis, tačiau miesto vadovai, anot projekto vykdytojų, ne padeda, o trukdo, reikšdami ekonomine logika nepagrįstus pareiškimus.

Mero gąsdinimai nepagrįsti

Energetikus tik gūžčioti pečiais privertė A.Kupčinsko pareiškimas, kad KTE, kuriai operatoriaus paslaugas teikia Energijos sistemų servisas, neva vienašališkai stabdo tolesnes investicijas į elektrinę ir tai gresia miesto užšaldymu šildymo sezono metu.

Kiti miestai skuba

Nepaisant to, kad dvejus metus trukdoma pasirašyti KTE investicinį susitarimą su "Kauno energija" dėl naujos kogeneracinės elektrinės statybos, projektas įsibėgėja – konsultante ir technine prižiūrėtoja išrinkta Suomijos bendrovė "Poyry Energy" jau įvertino elektrinės koncepciją ir pateikė ataskaitą.

Vasaros pabaigoje bus paskelbtas generalinio rangovo, statysiančio elektrinę, parinkimo konkursas. Šiuo metu vykdomos sklypo, kuriame bus statoma elektrinė, detaliojo planavimo procedūros. Statybvietės teritorijoje jau atlikti žvalgybiniai geotechniniai tyrimai. Toliau vyksta derybos su projektą finansuosiančiomis institucijomis.

Kauno elektrinė pradės veikti 2013-aisiais. Joje gaminama elektra sumažintų šilumos kainą kauniečiams. Kombinuoto ciklo dujų turbinos technologija pasaulyje itin vertinama dėl mažos aplinkos taršos ir didelio energijos gamybos efektyvumo. Tokių elektrinių daug pastatyta ne tik Vakarų Europoje, bet ir kaimynystėje esančiose Švedijoje ar Latvijoje. Pirmoji tokia elektrinė jau pastatyta ir Lietuvoje – Panevėžyje.

Panašus projektas šiuo metu įgyvendinamas Elektrėnuose, kur statomas Lietuvos elektrinės devintasis blokas. Bloko statyba – vienas didžiausių ir brangiausių projektų Lietuvoje pastaraisiais metais. Statybos darbus atlieka daugiau kaip šimtas Lietuvos bendrovių. Statybų aikštelėje dirba 300 žmonių, tačiau netrukus jų skaičius bus dvigubai didesnis.

Statybos pažers pinigų

Kauno kogeneracinės elektrinės statybos taip pat pritrauktų Lietuvos statybų ir įrangos tiekimo bendrovių, darbuotųsi panašus skaičius specialistų. Naujų darbo vietų atsiradimas teigiamai paveiktų ne tik Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos padėtį darbo rinkoje.

Pasak Kauno elektrinės projekto vadovo Arvido Ladygos, būsimosios elektrinės mokesčiai per jos eksploatavimo laikotarpį sieks apie 280 mln. litų. Mokesčiai statybų laikotarpiu siektų 25 mln. litų.

Lietuvos energetikos instituto direktorių Eugenijų Ušpurą stebina pasyvi Kauno miesto vadovo pozicija dėl ganėtinai svarbaus investicinio projekto: "Be valdžios palaikymo energetikos objektų atsiradimas neįmanomas. ES direktyvos skatina efektyvių kogeneracinių elektrinių plėtrą. Tai numatyta ir Seimo priimtoje Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje. Tiesa, dėl ekonominės situacijos elektros suvartojimas Lietuvoje ir visoje Europoje yra sumažėjęs, ir tai gali lemti privačių investuotojų sprendimą dėl Kauno elektrinės galingumo."

E.Ušpuras taip pat pabrėžė, kad Kauno politikų pareiškimai dėl Kauno užšalimo yra perdėti: "Kaunas tikrai neužšals. Atsakomybė turėtų kristi ne tik ant šilumos gamintojo – KTE, bet ir šilumos tiekėjos, valdančios šilumos tinklus, – "Kauno energijos" – pečių."

Opozicija galanda kirvį

Paramą Kauno Sėkmės koalicijai nutraukę socialdemokratai ketina pareikšti interpeliaciją JAV viešėjusiam Kauno merui A.Kupčinskui. Viena nepasitikėjimo pareiškimo priežasčių, kaip teigia socialdemokratai, – meras nieko iš esmės nepadarė, kad Kaune nebūtų didinamas nedarbas ir skurdas.

Kauno socialdemokratų lyderė Orinta Leiputė piktinasi, kad miesto vadovas nėra išsakęs jokios pozicijos dėl nedarbo mažinimo Kauno mieste. Dalis verslininkų net iškelia savo verslą į kitas apskritis. Valdantieji nededa jokių pastangų, kad būtų sukurta naujų darbo vietų.

Per visą dabartinio mero kadenciją buvo tik vienas jungtinis posėdis, kai buvo pasikviestas verslininkas.

Pasak jos, Kaune viskas paremta tik savųjų protegavimu, nesivadovaujama jokiais ilgalaikiais tikslais.

"Visuotinis nepasitikėjimas Sėkmės koalicijos frakcijos nariais perauga ir į nepasitikėjimą visa Kauno miesto taryba, o tai atsiliepia ir naujoms investicijoms bei verslui", – pabrėžė politikė.

Jos nuomone, Kaunui reikėtų pasimokyti iš Druskininkų, kur vyksta gausybė statybų ir įgyvendinama daug investicinių projektų.