- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už energetiką atsakingi Latvijos ir Estijos politikai bei pareigūnai tikina, kad iki 2025-ųjų vasario šalys bus pasiruošusios elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.
Tačiau, pasak Estijos atstovo, iki šių metų rugpjūčio pradžios Rusijai oficialiai pranešus, kad Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sutartis dėl veikimo rusiškoje elektros sistemoje (BRELL) nuo kitų metų vasario nebus pratęsta, tai gali sukelti „tam tikrų Maskvos reakcijų“.
Estijos tinklo operatorės „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) teigia, kad Baltijos šalių tinklų operatorės kartu su ministerijomis derina laiško Rusijos operatorei turinį dėl BRELL sutarties nepratęsimo. Jis neatmetė, kad apie tai pranešus gali būti reakcijų iš Maskvos.
„Mes turime suprasti, kad išsiuntus oficialų pranešimą, jis gali sukelti tam tikrų reakcijų“, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė K. Kilkas.
Jo teigimu, dar nėra sutarta, kada Baltijos šalys praneš apie planuojamą pasitraukimą iš BRELL. Pagal sutarties sąlygas tai padaryti būtina iki rugpjūčio 8 dienos – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.
„Mes dėl to nesusitarėme. Taip, apie tai diskutuojama. (...) Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos“, – sakė K. Kilkas.
Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos.
Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis sako, jog pasiruošimas sinchronizavimui vyksta pagal grafiką.
„Mums svarbiausia ir mes stebime, kad visa tai įvyktų laiku. Šiuo metu problemų nematome“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė ministras.
„Žinoma, kad Latvija bus pasiruošusi. Labai svarbu, kad būtų pasiruošusi ne tik Latvija, bet mes visi kartu – ir lietuviai, ir estai“, – pridūrė K. Melnis.
K. Kilkas sakė, kad Estijai iki tol dar reikia užbaigti kai kuriuos infrastruktūros projektus, įrengti dažnio kontrolės sistemą. Visa tai ketinama atlikti šių metų pabaigoje – 2025-ųjų pradžioje.
„Visada yra kažkokių nesklandumų galimybių, bet šiuo metu mes jų nematome. Taigi, didžiausias klausimas yra kontrolei (dažnio – BNS) skirtos IT sistemos, kurios yra baigiamos diegti, ir tai yra didžiausia rizika šiuo metu. Bet problemų mes neturime“, – BNS trečiadienį sakė K. Kilkas.
„Pagrindinis dalykas buvo, kad mums reikalinga jungtis į Latviją būtų užbaigta iki šių metų pabaigos. Kitų metų pradžioje mes būsime visiškai pasirengę“, – pridūrė „Elering“ vadovas.
Po ilgų diskusijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei sistemų operatoriai pernai rugpjūtį susitarė paankstinti sinchronizavimo datą – 2025 metų vasarį. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.
Lietuva sinchronizuotis su kontinentine Europa anksčiau siekė jau 2024 metų vasarį, tačiau dėl to dvejojo Latvijos ir ypač Estijos politikai bei tinklų operatoriai.
Jie nuolat kartojo, kad reikia įvertinti sinchronizacijos poveikį sistemos stabilumui, nuogąstavo, jog atsijungus nuo bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos vartotojams gali pabrangti elektra, o Lietuvos motyvus energetikoje anksčiau atsikratyti Rusijos įtakos laikė politiniais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą1
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas2
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas2
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
VMI kliento profilis – tarsi vizitinė kortelė
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prieš porą metų pristatė kliento profilį. Tai patogiai, vienoje vietoje pateikiami VMI vertinami duomenys apie įmonę, skirti susipažinti, kaip mokesčių mokėtoją mato ir kokių rizikų jo veikloje įžve...