G. Nausėda: jei norime daugiau biudžeto pajamų – skatinkime ekonomiką

  • Teksto dydis:

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda, lankydamasis Radviliškyje, inicijavo diskusiją apie investicijų į infrastruktūrą ir gamybos pajėgumų svarbą bei finansavimo būdus.

„Artimiausio laikotarpio ekonomikos prognozės rodo, kad turime ir vėl pasiraitoti rankoves bei ieškoti naujų būdų investicijoms į ekonomiką paskatinti“, – išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad visos investicijos ekonomikoje pernai augo 9 proc., o vien ES struktūrinių fondų ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams skirta 1 mlrd. 355 mln. eurų. Tai buvo didžiausia išmokėta suma investicijoms per pastarąjį dešimtmetį. Vis dėlto šiais metais prognozuojama, kad bendras investicijų augimas pasieks mažiau nei 4 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) augs kiek mažiau nei 2 proc.

Pasak prezidento, tokio ekonomikos augimo nepakanka norint ir toliau sėkmingai didinti perskirstymo per BVP lygį, kaip tai pavyko pasiekti laikotarpiu nuo 2019 metų, kai jis išaugo nuo 30 iki 33 proc. BVP.

Artimiausio laikotarpio ekonomikos prognozės rodo, kad turime ir vėl pasiraitoti rankoves bei ieškoti naujų būdų investicijoms į ekonomiką paskatinti.

 

Diskusijos Radviliškyje metu aptartos inovatyvios investicijų skatinimo idėjos, kaip finansavimą infrastruktūrai didinančios specialiosios obligacijos, padengtos investicinių projektų pinigų srautais, ir Prancūzijoje populiari taupomųjų sąskaitų gyventojams priemonė „Livret A“, padedanti dalį bankuose laikomų lėšų pritraukti prie infrastruktūros projektų finansavimo.

Taip pat buvo diskutuojama apie valstybės garantijų, kaip instrumento, potencialą ir pažangesnės viešojo ir privataus sektorių partnerystės, paremtos teisingu rizikos pasidalijimu tarp šių sektorių vystant infrastruktūros projektus, galimybę.

„Turime aibę ekonomiškai reikšmingų projektų, tokių kaip europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpa Kaunas–Vilnius, Klaipėdos pietinio jūrų uosto plėtra, atsinaujinančios energetikos infrastruktūros projektai ir gamybinių pajėgumų plėtra apdirbamojoje gamyboje bei augančioje gynybos industrijoje. Visas šias ir panašias ekonomines galimybes vienija bendras iššūkis – palankios prieigos prie finansavimo šaltinių stoka“, – akcentavo G. Nausėda.

Susitikime Radviliškyje, kuriame dalyvavo Vyriausybės ir vietos valdžios atstovai, privataus ir viešojo sektorių ekonomikos ekspertai bei Radviliškio verslo bendruomenė, taip pat aptartas anticiklinio pobūdžio nacionalinės plėtros įstaigos vaidmuo ekonominio sulėtėjimo fazėje, pranešė Prezidentūra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
jei norime daugiau biudžeto pajamų- visu pirma iveskite PROGRESINIUS -TEISIGUS mokescius. o ne kai dabar ubagas % daugiau sumoka uz milijonieriu

Romas

Romas portretas
Gal pradžiai padarykite išlaidų auditą? Tokį normalų. Kiek yra visokių viešųjų pirkimų ir už kokius pinigus, kiek yra savo giminaičiams ir draugams sukurtų ir valsybės remiamų "įmonėlių" , kurios neaišku kuo užsiima. Kiek mokama valstybei priklausančių įmonių vadovams ( Klaipėdos uosto direkcijos generalininis uždirba daugiau nei 10 tūkst. uostui ritantis žemyn) Kiek mokama kažkodėl į privačias rankas patekusių el. tinklų vadovams. Kur neuina pinigai už parkavimus ir akcizus. Paskui apribokite bankų godumą, nes kasmet,didindami paslaugų kainas, jie gauna vis didesnius viršpelnius...... Galėčiau dar vardinti, bet neužteks vietos.

PASAKE KOMUNISTAS

PASAKE KOMUNISTAS portretas
Pajamu yra, tik nekiskite pinigus Ukrainai. Nes ten vis tie yra PYzDEC !
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių