„Tuomet buvo matoma, kad gali būti ir geresnis (valdžios sektoriaus – BNS) balansas, – Žinių radijui trečiadienį sakė ministrė. – Šiuo atveju matome, kad biudžetas tikrai yra įtemptas, ekonomikos augimas, kuris yra numatomas ateinantiems metams, tikrai yra pakankamai ribotas, matome lėtėjančią ekonomiką visoje Europos Sąjungoje.“

„Todėl tikėtis, kad kažkaip reikšmingai geriau atrodys valdžios sektoriaus balansas metų gale, yra pakankamai sudėtinga“, – pridūrė ji.

Taip ministrė kalbėjo Prezidentūrai ir daliai parlamentarų kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte pasigendant lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Jei išties norima tvariai finansuoti krašto apsaugos papildomą plėtrą, reikėtų numatyti ir tvarius pajamų šaltinius.

 

Šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys siūlo kitų metų biudžete numatyti galimybę skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant Mastrichto kriterijų, tai yra neviršijant nustatytos biudžeto deficito ribos. Tokia galimybė nustatyta ir šių metų biudžeto įstatyme.

Savo ruožtu G. Skaistė siūlo ieškoti kitų būdų didinti krašto apsaugos finansavimą.

„Jei išties norima tvariai finansuoti krašto apsaugos papildomą plėtrą, reikėtų numatyti ir tvarius pajamų šaltinius“, – kalbėjo ji.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį.

Finansų ministrės teigimu, apie tai kalbėta ir pasirašant partijų susitarimą dėl gynybos, tačiau tuomet sutarimo rasti nepavyko.

„Mes galime turėti daug gerų (pasiūlymų – BNS), bet jei politinio lauko dalyviai nesutaria dėl sunkesnių sprendimų, ne tik deklaratyviai įvardinti norą kažką padaryti, bet ir prisiimti atsakomybę už to sprendimo priėmimą, palaukim, kol ta atsakomybė atsiras“, – teigė G. Skaistė.

Šiuo metu Vyriausybė siūlo gynybai skirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.