- LNK.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Panašu, kad Lietuva aukštos kvalifikacijos užsieniečių nedomina. Iš pradžių jų žadėjo pritraukti valdžia, net supaprastino tokių darbuotojų įdarbinimo sąlygas. Tačiau iš šiuo metu dirbti į Lietuvą atvykusių daugiau nei 100 tūkstančių imigrantų, tik 6 tūkstančiai turi aukštą kvalifikaciją, kiti – jokios aukštos pridėtinės vertės nekuria.
Vilniečiai sako, kad sostinės veidas akivaizdžiai pasikeitė.
„Rusiškai kalbančių nemažai, padaugėjo labai, nemaloniai nuteikia ta rusų kalba“, – šnekėjo pašnekovė.
„Per pastaruosius trejus metus pastebėjau žymų pokytį“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiuo metu Lietuvoje – 220 tūkstančių užsieniečių, didžiausia jų koncentracija būtent Vilniuje.
Daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Pastaruoju metu smarkiai išaugo ir migrantų iš musulmoniškų šalių skaičius. Jų dabar tiek pat, kiek gyvena Marijampolėje – 30 tūkstančių.
„Girdėjau apie musulmonus, kad čia važiuoja“, – teigė pašnekovas.
„Aišku, jei bus nekontroliuojama, gal tas kažkada gali paveikti ir mūsų šalį“, – pabrėžė kitas pašnekovas.
„Man patinka tas faktas, kad Lietuva yra tokia maža, daug lietuvių ir mes palaikom tokį savo lietuviškumą, nes tas išsiplėtimas imigrantų ir tos kultūros jau nebesijaučia tokios“, – šnekėjo pašnekovė.
Rusiškai kalbančių nemažai, padaugėjo labai, nemaloniai nuteikia ta rusų kalba.
Viena vertus, didelė migracija Lietuvoje paskatino vartojimą, todėl šalies ekonomika augo kiek sparčiau nei tikėtasi.
„Bet mes matėme labai siauros geografinės srities pritrauktus imigrantus, jie įsilieja į žemos pridėtinės vertės sektorius, sukuria žemą pridėtinę vertę“, – nurodė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
O Lietuvai šiuo metu labiausiai reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų – inžinierių, informacinių technologijų specialistų ar analitikų. Prieš dvejus metus valdžia supaprastino tokių imigrantų įdarbinimo sąlygas, tačiau nepadėjo ir tai.
„Tokių kvalifikuotų imigrantų Lietuva pritraukia vis dar labai mažai, nors turime šiuo metu trigubai daugiau Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, beveik 250 tūkstančių, negu gyveno jų prieš 5 metus, bet didžioji dalis nėra tų, kurių Lietuvai labiausiai trūksta“, – aiškino vyriausiasis ekonomistas.
Laikini leidimai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu išduoti daugiau nei 115 tūkstančių užsieniečių. Tik 6 tūkstančiai arba 5 procentai iš jų yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
„Žinoma, yra gerai ir geriau, jeigu į Lietuvą grįžta jau aukštą kvalifikaciją turintys lietuviai emigrantai, kurie jau yra sukūrę sau verslus, galbūt jie ateis čia kažką sukurti“, – pabrėžė Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.
Lietuva iki šiol neturi nuoseklios imigracijos politikos. Premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, kad imigrantų Lietuvoje būtų mažiau, jei atsakingiau elgtųsi verslas.
„Visokiausių dalykų su ta imigracija buvo. Buvo įmonių, kurios įvežė darbuotojus neatsakingai, buvo įmonių, kurios vienomis sąlygomis per daug lengvai bandydavo čia tuos žmones į Lietuvą atgabenti“, – Žinių radijui kalbėjo I. Šimonytė.
Pramonininkai aiškina, kad be imigrantų Lietuva vis tiek neišsivers, darbo jėgos trūksta.
„Deja, demografija yra tokia, kokia yra. Ekonomiką auginti, tam, kad tie patys talentai, mūsų žmonės, kurie išvyko į užsienį, gavo ten išsilavinimą, galėtų grįžti ir čia dirbti, reikia tų paskatų, kad jie grįžtų dirbti čia“, – sakė V. Janulevičius.
Valstybės saugumo departamentas jau ne kartą perspėjo, kad dėl išaugusio imigrantų srauto, padaugėjo ir kontržvalgybinių grėsmių.
Prezidentas yra siūlęs rusams ir baltarusiams taikyti vienodus ribojimus atvykti į Lietuvą. Tačiau parlamentas nesutiko, teigė, kad baltarusiai bėga nuo A. Lukašenkos režimo.
„Ką mes dabar matome – 70 procentų atvykstančių yra tie vadinami ekonominiai migrantai“, – pabrėžė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
Daugelis tokių per metus po keletą kartų keliauja pirmyn atgal iš Lietuvos į Baltarusiją.
„Be abejo, jie yra verbuojami. Aišku, kad KGB prieina prie jų, aišku, kad su jais kalbasi, aišku, kad juos terorizuoja, ir, matyt, užverbuoja. Kelia tam tikras užduotis, kurias jie atlieka čia būdami“, – kalbėjo D. Jauniškis.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 60 tūkstančių baltarusių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas45
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...