„Aš tai darau nuo pat mažens. Į mišką važiuodavau su tėčiu. Tai tarytum aistra, kuri veda iki šiol, – pasakojo belgas Philippe'as Noirotas. – Palyginti su kitomis savivaldybėmis, kurios neturi tokios medienos kaip mes, esame privilegijuoti. Šiuo laikotarpiu šildymas malkomis kol kas vis dar yra pigiausias.“

Žinoma, mediena už dyką nedalinama. Tačiau, kaip sako patys belgai, kaina juokinga – 50 eurų už 10 kubinių metrų medienos. Kai šiandien už nupjautą ir pristatytą kubinį metrą medienos kaina Belgijoje siekia apie 70 eurų. Taigi gyventojams siūloma – beveik 15 kartų pigiau.

„Kasdien sulaukiame skambučių, žmonės teiraujasi, kada sulauks medienos. Bet kadangi dabar laisvos medienos neturime, prašėme miškininkystės tarnybų paženklinti dar medžių, kad būtų galima parduoti žmonėms“, – sakė Libino merė Anne Laffut.

Pernai 300 eurų mašina malkų nekainavo, o šiemet – 600 eurų ir dar ta mašina mažesnė.

Žinoma, tai nėra patys brandžiausi ar geriausi medžiai. Dalinami augantys pakraščiuose ar sunkiai privažiuojamose vietose. Tačiau medis yra medis – taip pasakytų ir Šiaulių rajono gyventojai, kurie malkas perka iš privačių tiekėjų ir į krosnį dėdami vis atsimena jų kainą.

„Tik visai neseniai pirmą kartą žmona užkūrė krosnį. Reikia, nes jau šalta. Pernai 300 eurų mašina malkų nekainavo, o šiemet – 600 eurų ir dar ta mašina mažesnė“, – kalbėjo Šiaulių rajono gyventojas.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Nors kainos ir didelės, malkas pirkti vis tiek reikia. O paklausus, ar atsiradus galimybei, kaip kad Belgijoje, imtų techniką, pjūklus ir važiuotų į mišką, pakalbinta moteris nedvejojo.

„Dabar už automobilį neskaldytų malkų paklojom 450 eurų. Įsivaizduokite, kai išpylė tas kalades, tiek jų ir tebuvo – vyras jas suskaldė per vieną dieną. Problema didžiulė, – pasiguodė pašnekovė. – Mano vyras turi pjūklą ir moka pjauti, be jokios abejonės, važiuotume patys prisipjauti medienos.“

Vyrai kaime kiek kuklesni.

„Medžių Lietuvoje gaila, ir taip nebėra jų“, – sakė reporterio kalbintas vyras.

Tačiau kad ir kokie tautiečių norai būtų, aplinkos ministras sako, kad tokių iniciatyvų kaip Belgijoje net nesvarsto. Tai esą atvertų kelią korupcijai.

„Nežinau, ar reikia, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. – Tie, kas negali ar per daug sumoka iš savo kišenės, tie gauna kompensacijas. O dabar žiūrėti į žmogaus akis ir sakyti: „Jums pigiau, o kitam brangiau“, tai nėra skaidru.

Valstybinė miškų urėdija sako, kad nusipirkti dar nenupjautų medžių ir dabar galima. Jų ir kaina mažesnė, tačiau tam reikia specialios technikos, todėl prekė nėra tokia populiari.

„Urėdijos mažmeninės prekybos kainos yra nustatomos pagal pusmetinių aukcionų rezultatus. Jas iš esmės nustato rinka. Taisyklės neleidžia žmonėms parduoti pigiau nei ta rinkos kaina, – kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos atstovas Vaidotas Misiūnas.

Miškininkai taip pat atkreipia dėmesį į neretai klaidingą gyventojų nuomonę apie nukritusius miško medžius. Mat jie taip palikti specialiai, o ne dėl neūkiškumo.

„Jeigu jūs imsite nuvirtusį medį, tai jūs imsite savininko turtą. Taip pat – ir valstybiniame miške. Beje, negyva mediena irgi yra miško ekosistemos dalis, – aiškino V. Misiūnas.

Kūrenantys krosnis kietuoju kuru, kaip ir daugiabučių gyventojai, gali kreiptis dėl kompensacijos į savivaldybes ar seniūnijas.