- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monetų kaldinimui, gyventojai baiminasi, kad viskas virs eiline proga pasipelnyti iš pirkėjų.
„Darbas dėl darbo, kai produktas pigesnis nei jo pagaminimas ir valstybė finansuoja“, – aiškino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Anot ministro, mažiau bus teršiama ir aplinka.
„Aš labai nemėgstu grynų pinigų, nes po to jie kišenėse pasimeta“, – sakė S. Gentvilas.
Du trečdaliai kasmet nukaldinamų monetų net nebegrįžta į apyvartą.
„Būna pilnos kišenės ir nėra kur dėti. Dar truputį neprimatau, tai visai...“ – pasakojo gyventojas.
„Kaip bus, taip priprasime. Man kol kas nemaišo“, – teigė moteris.
Smulkiomis monetomis bus galima atsiskaitinėti ir kitąmet, tačiau, kad likusios pamažu išnyktų, galutinė prekių ir paslaugų kaina bus apvalinama.
„Kaip jie suskaičiuos be tų vieno ir dviejų centų? Kokia ta matematika pasidarys?“ – klausė moteris.
Jei suma baigsis vienetu arba dvejetu, taip pat šešiais arba septyniais centais – bus apvalinama į mažesnę pusę. Atitinkamai iki nulio arba penkių centų.
Jei suma baigsis trejetu ir ketvertu arba aštuonetu ir devynetu – į didesnę pusę. Atitinkamai iki penkių arba dešimties centų. Apvalinama bus tik atsiskaitant grynaisiais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau žmonės nerimauja – ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?
„Vėl nebus mūsų naudai apvalinama. Kaip ir su lito keitimu buvo. Gavosi atvirkštinė reakcija. Lygiai tas pats bus ir čia“, – prognozavo kita moteris.
„Jeigu išvažiuotume iš Vilniaus burbulo į regioną, tai pamatytumėme, kaip žmonės centą prie cento deda, kad nusipirktų kažkokį produktą“, – tikino Seimo narys Valius Ąžuolas.
Vieno ir dviejų centų monetų jau yra atsisakiusios šešios euro zonos valstybės: Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Slovakija.
Anot Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, kainos dėl apvalinimo keistis neturėtų. Jas reikšmingiau veikia kiti dalykai.
„Kontroliuoti galutinę krepšelio kainą tampa nebeįmanoma, ypatingai, kai įsidedi bent vieną sveriamą produktą. Nežinosi, kam bus naudinga krepšelio suma, ar vartotojui, ar prekybininkui“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
„Žmogus visada labiau jaučia, kai jam reikia vieną ar du centus sumokėti daugiau, bet kai jam, pavyzdžiui, suapvalins į kitą pusę, tai jis tą priims natūraliai. Tai erzelys pradžioje bus“, – prognozavo Seimo narys Algirdas Sysas.
Tam, kad būtų galima apvalinti sumas, iki kitų metų gegužės prekybininkai privalės įsidiegti išmaniuosius kasos aparatus.
„Tarytum apvaliname, bet dėl to vieno suapvalinto cento kasos aparato kvitelyje turės atsirasti dvi eilutės. Iššauks papildomas sąnaudas verslui“, – teigė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė.
Už apvalinimo tvarkos pažeidimus numatyti įspėjimai ir kelių šimtų baudos, o įmonėms – ir iki tūkstančio eurų. Nusižengus pakartotinai – baudos dvigubėtų.
Nuo kitų metų smulkių centų apvalinimą įsiveda ir Estija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas83
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...