- Reda Petrikaitė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausia ir vėl tuose pačiuose sektoriuose.
Susirasti, kas krovinius nuvairuotų į Turkiją – nelengva. Atbaido ne tik vienatvė ir gyvenimas vilkiko kabinoje, bet ir karti ankstesnė patirtis.
„Darbuotojas pasakojo, kad ankstesnės įmonė, kurioje jis dirbo, pusę metų nemokėjo atlyginimo. Mokėdavo tik po 300 eurų ir visą laiką žadėjo, kad mokės toliau“, – darbuotojų patirtimi dalijosi „Krautoma” vadovas Sigitas Žilius.
Tokiems darbdaviams į nagus pakliuvo ne vienas.
„Mes, kaip vežėjai, tas įmones vadiname pašto dėžutėmis: tai yra įmonė, kurioje nieko nėra – tik popierius ir užsienietiška pavarde direktorius“, – teigė „Krautoma” vadovas.
Pagal statistiką, nesąžiningų darbdavių daugiausia yra būtent tarp vežėjų. Nors juodojo sąrašo viršuje kasmet išlieka tie patys.
„TOP 3: statyba, vežėjai ir paslaugų sektorius“, – duomenimis dalijosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
Tad arba darbuotojai keičia darbo vietą, arba ieško teisybės Darbo ginčų komisijoje.
Tokių skaičius pernai ūgtelėjo kone trečdaliu. Darbo ginčų komisija pernai išnagrinėjo kiek daugiau nei 9 tūkst. bylų.
„Apie 30 proc., palyginti su 2023 metais, tai, be abejo, išaugo ir priteistos sumos, kurios siekė apie 15 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – virš 14 mln. – priteista būtent darbuotojų naudai“, – akcentavo DGK darbo organizavimo sk. vedėja Irina Janukevičienė.
Dažniausiai skundžiamasi dėl neišmokėtų atlyginimų – virš 75 proc.
Daugiau problemų yra mažesnėse įmonėse. Didesnės labiau suinteresuotos rūpintis savo reputacija.
„Tai yra katastrofinė padėtis, nes 30 tūkst. reikia vien kelių transportui, tiek vairuotojų mums reikia per metus, nes išeiname į pensijas, keičiame darbus į kitus. Yra labai didelis poreikis mūsų darbo jėgai, todėl elgtis nesąžiningai, negerbti savo žmonių yra kenkimas visam sektoriui“, – pabrėžė S. Žilius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Man labai keista, kai mes girdime iš darbdavių, iš verslo organizacijų, kad rinkoje trūksta darbuotojų, o iš kitos pusės matome statistiką, kad darbo užmokesčio nesumoka“, – stebėjosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentas Audrius Gelžinis.
Darbuotojai skundžiasi ne tik dėl to, kad darbdaviui tenka dirbti nemokamai, bet ir dėl per trumpo poilsio laiko, psichologinio spaudimo, neteisėtų atleidimų.
„Tai yra teisinio neišsprūsimo problema, nes yra labai daug situacijų, kai darbuotojai pasirašo darbo sutartį neskaitydami arba pasirašo kažkokius dokumentus neįsigilindami“, – kalbėjo I. Janukevičienė.
„Pasienyje stovi eilėje, kurioje daug vilkikų ir vienas vairuotojas pervarinėja tuos penkis vilkikus“, – pasakojo S. Žilius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė aiškina, kad būdų, kaip paspausti darbdavius, dar yra.
„Matyt, reikia pasižiūrėti ir baudų dydžius, nes šiandien mes turime nepagrįstai juokingus baudų dydžius už darbo teisės pažeidimus“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Tiesa, Darbo ginčų komisija gina ne tik darbuotojų, bet ir darbdavių teises. Kreiptis jie gali, pavyzdžiui, dėl darbuotojo padarytų nuostolių, konfidencialumo ar kitų pažeidimų.
Darbdaviams ginčų komisija pernai grąžino arti 300 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitete – pasiruošimas galimam galvijų ligų protrūkiui
Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį aiškinsis, kaip Lietuvoje pasirengta galvijų ligų protrūkiams ir galimų užkratų pasekmių likvidavimui. ...
-
Vilniaus miesto taryboje – šių metų biudžetas
Vilniaus miesto taryba trečiadienį ketina patvirtinti 2025 metų miesto biudžetą. ...
-
Vyriausybėje – leidimas refinansuoti valstybės remiamas būsto paskolas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo gyventojams suteikti galimybę refinansuoti valstybės iš dalies remiamas būsto paskolas. Tokiu atveju valstybės subsidijos nereikėtų grąžinti. ...
-
Vyriausybė spręs, ar laikinai sustabdyti antrąjį jūros vėjo parko konkursą
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar laikinai sustabdyti jau paskelbtą antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas. ...
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...