- Dominykas Datkūnas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkis turėtų būtų pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti, teigia šią sritį kuruojantis ministras Ignas Hofmanas. Pasak jo, toks sprendimas leistų užtikrinti geresnį finansavimą tam tikroms žemės ūkio programoms, tokiomis kaip maisto rezervo kaupimo sistemai.
„Žemės ūkis yra lygiai taip pat svarbus kaip ir, pavyzdžiui, gynybos sektorius, nes maistas yra pagrindas, kuris patenkina žmogaus fiziologinius poreikius. Mes manome, kad tai yra tos pačios gynybos dalis ir žiūrint iš nacionalinio saugumo perspektyvos tai yra labai svarbu“, – ketvirtadienį „LRT radijui“ kalbėjo I. Hofmanas.
„Turėtų būti didesnis dėmesys žemės ūkiui ir mes privalome turėti savo apsirūpinimą maistu ir savo maisto grandinę“, – pabrėžė jis.
Ministras tikina, kad Lietuva yra pajėgi apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais, tačiau finansavimo trūkumas tai apsunkina. Jo teigimu, šiandien šalyje pagaminama tik apie 50 proc. visos šalyje suvartojamos kiaulienos nors istoriškai Lietuva yra buvusi šio produkto eksportuotoja.
Kas liečia būtiniausius maisto produktus – tikrai turime potencialą apsirūpinti.
„Kas liečia būtiniausius maisto produktus – tikrai turime potencialą apsirūpinti. Deja, bet šiai dienai, kai kurios produkcijos, kurią galėtume pasigaminti čia vietoje, nepasigaminame ir tai nėra gerai“, – aiškino jis.
Pasak I. Hofmano, žemės ūkio svarba nacionaliniam saugumui būtų ypač juntama sutrikus maisto tiekimo grandinėms. Tokioje situacijoje maisto rezervo kaupimo sistema suvaidintų didžiausią vaidmenį, tačiau, ministro teigimu, dėmesys šiai sričiai šiandien yra nepakankamas.
„Rezervas yra saugumo dalis ir rezervą formuoti yra pavesta Žemės ūkio ministerijai. Iš tikrųjų, turimi dabar finansai neleidžia jo tinkamai suformuoti“, – pažymėjo jis.
„Čia būtent ir atsiranda to punkto, apie kurį mes kalbėjome, kad žemės ūkį pripažinti strategine šaka, būtinybė. Tai reikštų, kad būtų skiriamas prioritetas“, – pridūrė I. Hofmanas.
ELTA primena, kad Gintauto Palucko Vyriausybės programoje numatoma suteikti daugiau strateginės svarbos žemės ūkiui, siekti stiprinti jo konkurencingumą, užtikrinti tvaresnį maisto produkcijos gamybos procesą bei didinti šviežių produktų prieinamumą Lietuvos gyventojams.
„Teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – teigiama Vyriausybės programoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vis sunkiau renkama parama Ukrainai
Lietuviai pernai aktyviausiai aukojo į ūmias krizines situacijas pakliuvusiems tautiečiams, rodo aukojimo platformos Aukok.lt duomenys. ...
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai10
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti16
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai12
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų12
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį12
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...