- Giedrius Gaidamavičius, BNS / Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad kitų metų biudžeto projektas yra „rizikingas“, o jame nenumatyta tvarių pajamų viešosioms paslaugoms.
„Šitas biudžetas yra toks rizikingas biudžetas su tam tikromis svarbiomis Lietuvai klaidomis, kurias būtina taisyti“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.
„Su biudžetu neįvykdytas pagrindinis pažadas – aprūpinti valstybę naujomis, pastoviomis pajamomis būtent viešosioms švietimo, sveikatos ir socialinėms paslaugoms, kas yra gerovės pagrindas“, – pridūrė šalies vadovo patarėja.
„Tai yra fundamentalus trūkumas, kad šis Lietuvai svarbus darbas permetamas naujam Seimui ir Vyriausybei“, – kalbėjo ji.
Jos teigimu, ar pasirašyti kitų metų valstybės biudžetą prezidentas nuspręs tuomet, kai pamatys galutinį jo variantą.
„Paradoksalu tai, kad būtent valdantieji, kurie patys buvo labai užsispyrę pajamų šaltinių reikalautojai, vis tik finišo tiesiojoje užprogramavo naujų išlaidų, bet šalia neatnešė tvarių pajamų šaltinių toms būtinoms išlaidoms ateityje“, – teigė I. Segalovičienė.
„NPD nedidinimas – akibrokštas“
Anot jos, biudžeto projekte matomas „atsitraukimas nuo kovos su pajamų nelygybe“, neketinant kitąmet didinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).
Kitąmet NPD galima didinti 50 eurų (…). Tai būtina taisyti 2025 metų biudžeto projekte ir labai tikimės, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė ištaisys šitą rimtą klaidą.
„Tai yra akibrokštas prieš mažai uždirbančius, prieš algas mokantį verslą“, – teigė patarėja.
I. Segalovičienė pakartojo prezidento Gitano Nausėdos anksčiau išsakytą poziciją, kad kitąmet NPD galima didinti 50 eurų, kas sudarytų 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba Seimui priimti šalies vadovo pateiktą įstatymą dėl papildomo NPD už vaiką.
„Tai būtina taisyti 2025 metų biudžeto projekte ir labai tikimės, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė ištaisys šitą rimtą klaidą“, – teigė I. Segalovičienė.
„Kelių finansavimui reikia sisteminio sprendimo“
Vyriausybei kitų metų biudžete numačius mažiau pinigų keliams nei šiemet, prezidento patarėja sako, kad kelių finansavimui reikalingas „sisteminis sprendimas“.
„Be jokios abejonės, matome, kad su biudžeto projektu lieka neišspręstas kelių finansavimo klausimas. Netgi judėjimas atgal, tam tikras regresas. Kelių finansavimą iš esmės lieka išspręsti naujam Seimui ir Vyriausybei naujuose biudžetuose“, – teigė I. Segalovičienė.
„Šiuo atveju nebuvo su šituo biudžetu pasiūlytas bent jau planas į ateitį kaip matytume visą šitą klausimą, ką reiškia dabartinio dydžio pasirinkimas kelių finansavimui“, – pridūrė patarėja.
Vis dėlto, jos teigimu, sprendžiant dėl finansavimo keliams dar kitų metų biudžete, svarbu likti deficito rėmuose ir laikytis fiskalinės drausmės.
„Jeigu peržiūrėjus prioritetus, atsiranda tam tikra erdvė, ir keliams turėtų būti skiriamas dėmesys“, – teigė I. Segalovičienė.
Gynybos finansavimo augimas nepagrįstai stabdomas
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarė Irena Segalovičienė sako, jog Seimui kitų metų biudžeto projektą pateikusi Vyriausybė „nepagrįstai stabo“ iki šiol augusį finansavimą gynybai. Patarėjos teigimu, iš esmės privalu užtikrinti ne mažesnį nei šiais metais pasiektą asignavimų lygį.
„Šiemet pagaliau peržengėme 3 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) gynybos finansavimą. Kitais metais turėtume dar labiau didinti, tačiau matome, kad tas augimas nepagrįstai stabdomas ties 3 procentais“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.
„Toks gynybos finansavimas tikrai panašus į estafetės perdavimą ambicingesnei valdžiai ateityje, kadangi biudžete numatoma galimybė skolintis gynybai deficito rėmuose, kurios pirmasis iniciatorius ir buvo prezidentas. 2025 metų eigoje, mūsų įsitikinimu, kone privalu grįžti į ne mažesnį kaip šių metų 3,2 proc. gynybos finansavimo lygį ir pagal galimybes eiti aukštyn. Tikėkimės, kad atsiras tos galimybės ir bus vėl pasinaudota skolinimosi galimybe“, – nurodė patarėja.
ELTA primena, kad kitų metų biudžete krašto apsaugos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP. Tuo metu vien tik Gynybos fondo lėšos sieks 240 mln. eurų. Iš fondo pinigų 59,6 mln. eurų bus skirta kariniam mobilumui, o civilinei saugai savivaldybėse bus skiriama 25 mln. eurų.
Šiemet finansavimas krašto apsaugai siekia 3,2 proc. BVP.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pažeidimams kartojantis, augintinių veisėjai – griežčiausia sankcija3
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dėl pakartotinių pažeidimų sustabdė augintinių veisėjos vykdomą veiklą Šilutės rajone. ...
-
G. Šimkus: turime sukurti realią būsto prieinamumo strategiją
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad būsto politikos formuotojai turi suprasti, jog kalbėti reikia ne apie būsto įperkamumą, bet apie būsto prieinamumą ir tam reikia sukurti strategiją. ...
-
Patikrinimų banga: kaip jai pasiruošti verslui?1
Metų pabaiga – ne tik šventės, tačiau ir didesnis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesys verslui. Būtent šiuo laikotarpiu VMI orientuosis jau ne į švelnios kontrolės priemones, bet į mokestinius patikrinimus, kuri...
-
Darbo užmokestis per metus augo 11 proc., per ketvirtį – 1,9 proc.3
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) trečiąjį ketvirtį siekė 2,238 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 10,9 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai ir 1,9 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirt...
-
Gydymo įstaigos: nutrauktos sutartys su „Foxpay“ didelių problemų nekelia
Teisėsaugos tiriamos ir licencijos netekusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ daliai klientų ieškant kitų būdų, kaip priimti mokėjimus už paslaugas, gydymo įstaigų atstovai teigia didelių problemų nepatiriantys, nors n...
-
D. Kreivys Vašingtone pasirašys susitarimą su JAV dėl mažų branduolinių reaktorių1
Kadenciją baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys ir JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm (Dženifer Granholm) antradienį Vašingtone ketina pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo Lietuvai rengiant ketvirtosios kartos ma...
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...