- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavimui.
„Labai džiaugiuosi, kad žmonėms rūpi, labai džiaugiuosi, kad žmonės supranta, kad gynyba kainuoja, bet ko nematau šitoje diskusijoje, tai vis dar nematau tokio labai aiškaus deklaravimo, kad mums rūpi ne tik daugiau lėšų gynybai, bet mes esame taip pat ir pasirengę už tai daugiau mokėti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
Ji pakartojo, kad „valstybė neturi nieko kito, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus“.
„Tai mokesčių mokėtojai tuomet turi vis tiek kažkaip įgarsinti savo sprendimą – ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar vis dėlto sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad ir kitos sritys nenukentėtų, bet ir gynybą būtų daugiau finansuojama“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė teigė, jog pirmiausia norėtų susitarti bent jau dėl 3 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo.
„Mums turbūt svarbiau yra orientuotis į konkrečius sprendinius, konkrečius uždavinius, kuriuos mes turime įgyvendinti, ir į jų sąskaitą, negu konkuruoti tarpusavyje, kas pasiūlys įspūdingiau atrodantį skaičių. Manau, kad atsirastų, kas ir 5 proc. pasiūlytų“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė viliasi, kad į diskusijas dėl to grįš ir opozicijos atstovai.
„Visi kaip matau labai karštai pritaria finansavimo didinimui ir iki 4 proc., nors mes dar dėl 3 proc. nesusitarėme. Tai man teikia vilties, kad gal vis dėlto emocijoms truputėlį nuslūgus mes galėsime grįžti prie konstruktyvių diskusijų, ypatingai po to, kai savo diskusijas baigs mūsų Trišalės tarybos ir pilietinės visuomenės partneriai“, – teigė I. Šimonytė.
„Būtų šiek tiek nepagarbu (...) būtent tiems žmonėms, kurie nuoširdžiai ieško sprendimų, būtų nepagarba su jais negrįžti prie diskusijų stalo“, – pridūrė ji.
Siekiant paskatinti visuomenę ir politikus susitarti dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo, dalis verslo asociacijų ir įmonių pirmadienį paskelbė besijungiantys į iniciatyvą „4 procentai“.
Tai mokesčių mokėtojai tuomet turi vis tiek kažkaip įgarsinti savo sprendimą – ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar vis dėlto sutinka mokėti didesnius mokesčius.
Akciją „4 procentai“ inicijavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK), startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.
A. Romanovskis: verslas sutinka mokėti didesnius mokesčius
LVK prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad verslas prie krašto apsaugos prisidėtų mokėdamas didesnius mokesčius.
„Iniciatyvą „4 procentai” palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų. Tai yra mūsų principinė pozicija – verslas nori prisidėti prie šalies gynybos didesniais mokesčiais, nes saugi Lietuva yra mūsų visų bendras interesas“, – komentare BNS teigė A. Romanovskis.
„Tai yra mūsų principinė pozicija“, – teigė jis.
Pasak LVK vadovo, verslo organizacijos yra pateikusios daug ir įvairių pasiūlymų, kaip didinti gynybos finansavimą, į dalį jų Vyriausybė atsižvelgė formuluodama praėjusią savaitę pateiktus keturis pasiūlymus.
Iniciatyvos autoriai taip pat kviečia gyventojus pasirašyti peticiją ir taip paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai. Parašus kartu su peticija dar parlamento pavasario sesijos metu planuojama perduoti prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.
„Tokiam tikslui savo palaikymą pasirašydami peticiją jau išreiškė virš 30 tūkst. Lietuvos gyventojų”, – ketvirtadienį teigė A. Romanovskis.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.
Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas28
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...