Optimistiniai skaičiavimai

„Kaštų valdymas yra svarbus, norint likti konkurencingais eksporto rinkose, nes vežėjai daugiausia eksportuoja į Europą, kur maržos yra labai nedidelės. Labai logiška, kad taip stipriai pakilus dyzelino kainai Lietuvoje, o kitose valstybėse joms nepakilus, dalis vežėjų ieško pigesnio varianto. Tai dar kartą parodo, kad ne visada mokesčių padidinimas didina valstybės biudžeto kišenės turinį, kartais efektas juda šiek tiek į priešingą pusę“, – teigia jis.

16 centų pabrangimas – labai reikšmingas pokytis. A. Izgorodino aiškinimu, paprastose transporto įmonėse didžiąją dalį kaštų sudaro vairuotojų, personalo atlyginimai ir išlaidos kurui. „Be abejo, jeigu viena didelė kaštų dedamoji smarkiai pakyla, vežėjai turi ieškoti būdų, kaip atpiginti kaštus. Jie negali mažinti atlyginimų personalui ir vairuotojams, nes tokiu atveju darbuotojai pasuks į kitas įmones“, – teigia ekonomistas.

Jis sutinka, kad valstybės ketinimas su naujais akcizais biudžetą papildyti 170 mln. eurų yra itin optimistiškas scenarijus. Tačiau, anot A. Izgorodino, dyzelino vartojimą Lietuvoje sumažins tik vežėjai, o ne paprasti fiziniai asmenys, vairuotojai. „Lietuvos perkamoji galia yra gera, gyventojų nuomonė apie finansus praėjusių metų spalį ir lapkritį buvo geriausia per visą istoriją. Tas indeksas yra matuojamas nuo 2001 m. Vadinasi, paprasti vairuotojai važinės tiek, kiek ir važinėjo, nepaisant to, kad pakilo dyzelino kaina. Tai ir sugeneruos valstybei šiek tiek papildomų lėšų. Bet vežėjai, kurie, manau, suvartoja daugiau dyzelino negu gyventojai, dalį to pajamų prieaugio nurėš“, – numato jis.

Paprasti vairuotojai važinės tiek, kiek ir važinėjo, nepaisant to, kad pakilo dyzelino kaina. Tai ir sugeneruos valstybei šiek tiek papildomų lėšų.

Absorbuoti nepavyks?

Ekonomistas sako, kad vienas geriausių pavyzdžių, kai mokesčių padidinimas nevirto panacėja, yra 2008–2009 m. krizinis laikotarpis. „Tada dideli mokesčiai galbūt šiek tiek padėjo subalansuoti biudžetą, bet, turint omenyje, kad vartotojai perėjo į šešėlį ir apskritai mažino vartojimą, tie didesni mokesčiai padėjo ne taip stipriai, kaip buvo tikimasi. Jie tik padėjo situaciją stabilizuoti, galbūt iki galo valstybei nebankrutuoti, bet fundamentalaus, grandiozinio progreso nebuvo“, – vertina A. Izgorodinas.

Pasak jo, ne tik ekonomikos praktikoje, bet ir teorijoje yra akcentuojama, kad didesni mokesčiai į biudžetą suneša daugiau pinigų tik iki tam tikro lygio, o vėliau vartotojai mažina vartojimą arba pereina į nelegalų vartojimą. „Šiuo atveju vartotojai tiesiog sumažins vartojimą ir tie vartotojai yra transporto bendrovės, kurios tiesiog atsigręš į kitas valstybes“, – sako ekonomistas.

„Manau, kad reikia turėti omenyje ir tai, kad euro zonos ekonomika yra labai silpna. Jeigu mes turėtume didelį euro zonos augimą, manau, kad vežėjai galėtų didesnę dalį dyzelino kaštų tiesiog absorbuoti, bet euro zonos ekonomika balansuoja tarp stagnacijos ir recesijos, Vokietijos ekonomika jau praktiškai yra de facto recesijoje, nes išankstiniai indikatoriai šių metų sausį yra 2 proc. mažesni negu praėjusių metų sausį. Tiesiog akivaizdu, kad vežėjai nebegali toleruoti didesnių kaštų, nes už tokias kainas jie neparduos savo transporto paslaugų“, – situaciją aiškina ekspertas.

Galbūt rudenį

Į diskusijas, kad naujoji JAV Baltųjų rūmų administracijos politika gali paskatinti pasaulinę naftos gavybą ir kartu sumažinti jos kainą, A. Izgorodinas žiūri ramiai – sako, kad padėtis gali keistis, bet veikiausiai ne anksčiau nei vasaros viduryje ar net rudenį.

„Statistiškai nuo to laiko, kai naftos gavybos įmonė pradeda investuoti į naftos gavybos didinimą, turi praeiti maždaug keturi–aštuoni mėnesiai, kol tos investicijos ima atsispindėti naftos gavybos statistikoje. Vadinasi, jei naujoji JAV administracija pasirašo įsakymus dabar, optimalus laikas, kada tai pasimatys naftos gavybos prasme, bus gegužė. Bet aš manau, kad realiai tai bus vasaros pabaigoje, rugpjūtį–rugsėjį“, – sako ekonomistas.

„Tada poveikis galbūt bus matomas, bet ar sumažės naftos kaina, labai stipriai priklausys ir nuo to, kokia bus geopolitinė situacija: Rusijos–Ukrainos karas, situacija Artimuosiuose Rytuose ir daugybė kitų aspektų“, – priduria jis.

„Teoriškai tikėčiau tuo variantu, kad šių metų rudenį naftos kaina pakris, bet iki rudens nebūčiau linkęs būti dideliu optimistu“, – išvadą daro A. Izgorodinas.