Žmonių eilė, norinčiųjų atsiimti santaupas iš bankrutavusio „Silicon Valley“ banko. Toks pastarųjų dienų vaizdas Amerikoje.

„Mes panikavome. Daug kas panikavo. Tad bandome išsiaiškinti, kaip greitai atsidaryti kitą banko sąskaitą ir ar atgausime savo grynuosius pinigus ir bet kokius kitus pinigus, kurie liko banke“, – sakė amerikietis finansininkas Abhi'as Maheswaras.

Vos 48 valandos – tiek pakako sugriūti šešioliktam pagal dydį JAV bankui. Kai kylant palūkanoms bendrovė ėmė pardavinėti iždo vertybinius popierius nuostolingai, tai sužinoję banko klientai masiškai puolė atsiimti laikomų indėlių.

„Aš negaliu būti vienintelis, kuris nori gauti savo pinigus iš ten“, – kalbėjo amerikietis.

  Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Turime prievolę atsiskaityti, turime elektros verslą ir šią popietę reikia sumokėti darbo užmokestį. Todėl ir esu čia“, – kalbėjo kitas bankrutavusio banko klientas.

„ Viskas apdrausta, todėl nesijaudiname“, – sakė moteris.

Dėl tų pačių priežasčių tik keliomis dienomis vėliau – dar viena JAV banko griūtis. Uždarytas Niujorke esantis „Signature“ bankas. Tai – trečias didžiausias bankrotas JAV bankininkystės istorijoje nuo 2008-ųjų. Tad vėsinti padėtį prireikė ir prezidentui.

„Amerikiečiai gali būti tikri, kad mūsų bankų sistema yra saugi, kad jūsų indėliai yra saugūs“, – ramino visuomenę pats JAV prezidentas J. Bidenas. 

Jaustis saugesniems amerikiečiams leis laikinai įsteigtas bankas, kuris perims bankrutavusių įstaigų indėlininkus ir paskolų gavėjus. Pasirūpinta ir kompensacijomis. Susigrąžinti bus galima visus indėlius, nepaisant, ar jų suma buvo apdrausta, ar ne.

„Prašysiu Kongreso ir bankų reguliavimo institucijų sugriežtinti bankams taikomas taisykles, kad būtų mažesnė tikimybė, jog toks banko žlugimas pasikartos“, – sakė J. Bidenas.

Ar Amerikos bankų griūtis kaip užkratas persikels į Lietuvą, ekonomistai abejoja. 

„Ar tai gali būti krizės pranašas, teoriškai – gali, bet situacija yra šiek tiek kitokia“, – komentavo Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Ar tai gali būti krizės pranašas, teoriškai – gali, bet situacija yra šiek tiek kitokia.

 

JAV bankrutavę bankai buvo specifiniai. Aptarnavo technologijų įmones ir kriptovaliutų sektorių. Tad ir likvidumo reikalavimai buvo mažesni. 

„Tiek „Signature“, tiek „Silicon Valley“ bankai finansavo rizikos kapitalą. Rizikos kapitalas tuo ir pasižymi, kad daugelis kompanijų, į kurias investuojama, dega“, – aiškino finansų ekspertas Mantas Zalatorius.

Tuo tarpu Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai skolina konservatyviai, likvidumas – perteklinis, o pelnai – rekordiškai dideli.

„Lietuvos bankinė sistema rizikų kontekste yra lygiai taip pat toli, kaip ir tas Silicio slėnis nuo Lietuvos“, – kalbėjo ekspertas.

Kur tikrai gali būti pokyčių, tai – nekilnojamojo turto (NT) rinka. Tiek investuotojai, tiek žmonės dėl kylančių palūkanų veikiausiai atsargiau pirks naują būstą. Tačiau prognozuojama, kad dėl to kainos nekris.

„Atsiranda daugiau argumentų, kad kainos gali mažėti dėl įvykių Amerikoje, jeigu tai neužkardoma ir išplinta toliau. Tačiau bendras vaizdas kol kas yra toks, kad mes kurį laiką gyvename stabilių kainų lygyje, tai greičiausiai bent artimiausią pusmetį niekas keistis neturėtų – tos kainos ir išliks tokios pačios stabilios“, – teigė NT analitikas Arnoldas Antanavičius.

JAV bankų griūtis gali paveikti ir lietuvišką verslą, kuris dirba su amerikietiškomis technologijų bendrovėmis.

„Galbūt tam tikra prasme tokie partneriški santykiai, kur reikia atsiskaityti už kažką, arba gauti pavedimą iš Amerikos, tai jie šiek tiek gali būti paveikūs“, – sakė finansų ekspertė Jekaterina Govina.

Nusivylimų bus ir investuotojams. Užvakar bankų akcijų kainos masiškai krito ir nesistabilizavo iki šiol.

„Net dideli bankai vieną dieną prarado netgi 10 proc. savo rinkos kainos“, – konstatavo M. Dubnikovas.