Nuo vienos dėžės prie kitos. Pakavimo linijoje besisukanti Kristina sako, kad ne nuo sudėliotų etikečių, o pareigų priklauso, kiek ji uždirbs.

„Alga priklauso nuo to, kaip keičiasi mūsų pareigos, ką tu išmokai darbe, ar ilgai dirbi, ar kažką išmoksti“, – pasakojo įmonės darbuotoja Kristina.

Etikečių spausdinimo įmonėje Gintaras pluša 20 metų, bet kelti atlyginimo neprašo. Laukia, kol darbdavys pasiūlys.

„Pas mus tokia praktika, kad kiekvienais metais pakeliamas atlyginimas tam, kad išlaikytų darbuotojus“, – aiškino įmonės darbuotojas Gintaras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kol darbuotojai sukasi prie įrenginių, vadovas skaičiuoja įmonės biudžetą ir jau gali pasakyti, jog gamybos darbuotojų atlyginimai augs ir kitąmet. 

„Šiandien yra labiau darbuotojų rinka, nes jų trūksta, ypač gamybiniame sektoriuje. Tai rinka diktuoja ir mes to negalime neatliepti“, – pabrėžė „Pakmarko“ vadovas Aidas Mackevičius.

Gintaras ir Kristina planuoja, kur išleis dalį algos, mat pažadas – duotas. Atlyginimai didės nuo 5 iki 10 proc. 

„Noriu paskolas greičiau atiduoti“, – sakė Gintaras.

„Yra rūpesčių visokių: mokesčiai, vaikai, kuriems reikia pastoviai“, – teigė Kristina.

Vienur derybos su darbdaviais jau įsisuko, kitur – dar tik prasidės.

„Nors ir kasdien gali eiti prašyti, bet reikia suprasti – jei verslui bus gerai, jei darbdavys bus pajėgus mokėti, tai jis tikrai pasidalins tuo“, – akcentavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.

Pasidalinti darbdaviai įprastai yra linkę per metinius pokalbius. Jei tokios praktikos įmonėje nėra, žengti pirmąjį žingsnį turės darbuotojas. 

„Reikia būti pasidarius rinkos tyrimą, pasitikrinti save kaip specialistą, kokias pareigas užimate, kokios atsakomybės, kokie atlyginimai vaikšto rinkoje ir tuomet nusistatyti, kuriuos dalykus geriausiai žinote, mokate, įsivardinti savo pliusus, projektus ir taip pasirengę galite keliauti pas darbdavį“, – patarimais dalijosi „IPRA LT“ direktorė Giedrė Stepučinskienė.

Darbdavių atstovė tikina, kad atlyginimai tikrai augs ir kitąmet. Tik abejoja, kad privatus verslas pavys viešąjį sektorių. 

„Verslas jau dabar turi mažesnį vidutinį darbo užmokestį nei viešasis sektorius ir tas mus neramina, nes matome, kad verslui nelengva bėgti tuo pačiu greičiu“, – pripažino A. Maldutytė.

„Tikimės, kad atlyginimai vidutiniškai didės mažiau nei 9 proc. kitais metais ir tos tendencijos taip greitai neišsikvėps“, – vylėsi Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Anot personalo atrankos ekspertės, derybos su darbdaviu neišsikvėps, jei žmogus žinos ne tik didžiausią, bet ir mažiausią ribą, kiek nori uždirbti.

„Norėti didesnio atlyginimo yra viena, bet kokie tai yra skaičiai. Darbdavys sakys 50 eurų, bet ar jums tas 50 eurų yra tinkama“, – kalbėjo G. Stepučinskienė.

Darbdaviai signalizuoja, kad ši atlyginimų karuselė nesitęs amžinai. Pramonėje – spaudimas dėl rezultatų: žmogus brangsta, bet pagaminti per tą pačią valandą daugiau nesugeba. 

„Nieko už dyką nebūna, mes konkuruojame su Kinija, Indija ir ten žmonės dirba kitaip – po 14 valandų, ne 8 valandas bei turi perpus mažiau atostogų dienų negu mes“, – teigė A. Mackevičius.

„Pagal 2023 metų rezultatą, darbo užmokesčio fondo santykis su BVP Lietuvoje euro zonos vidurkis buvo didesnis nei gerovės valstybių Švedijos, Suomijos“, – sakė Šiaulių banko vyr. ekonomistė.

Bet darbdavių pretenzijas gali išsklaidyti atkaklumas. Tašką derybose deda tas, kas ateina pasiruošęs dėl algos kovoti iki galo. 

„Visą laiką galime pasiklausti, ką galime padaryti, kad mūsų atlyginimas padidėtų, pokalbis apie mūsų karjeros galimybes, atsakomybes, apsibrėžkite laikotarpį, kada galite grįžti pas darbdavį su šiuo klausimu vėl“, – priminė „IPRA LT“ direktorė.

Vyriausybė prognozuoja vidutinis darbo užmokestis kitąmet didės 7,6 proc.