- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau netrukus būsto paskolų teikėjus galėsime keisti taip, kaip keičiame mobiliojo ryšio operatorius. Taip sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė. Jau ateinantį rudenį Seimą pasieks būsto refinansavimo įstatymo pataisos. Ką tai duos gyventojams ir kaip tai veiks, pasakojama LNK reportaže.
– Kaip tai veiks?
– Būsto paskola yra ilgiausiai trunkantis žmogaus įsipareigojimas, trukmė gali būti ir 30 metų. Kai žmogus pasiima būsto paskolą, labai retai keičia būsto paskolos tiekėją, banką, iš kurio yra pasiėmęs paskolą.
Lemiama, kad su kokia kaina žmogus užsifiksuoja, tokią jis ir turi mokėti, o aplinkybės keičiasi, būsto palūkanos keičiasi, maržos keičiasi.
Galbūt praėjus tam tikram laikui, pas kitą finansuotoją, banką ar kitą įstaigą, būtų galima gauti pigesnę paskolą.
– Paskambinti į kitą banką ir sakyti, kad nori būti jų klientas?
– Šiai dienai, kad žmogus galėtų pasikeisti finansuotoją, reikia eiti pas naują finansuotoją, gauti geras sąlygas, grįžti į savo banką, pasiimti duomenis apie paskolos likutį, turi gauti banko, su kuriuo jau turi sutartį, sutikimą, reikia iš naujo daryti turto vertinimus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Viskas kainuoja apie tūkstantį eurų ir užtrunka procedūriškai, tai yra sudėtingas procesas.
Priėmus tokius įstatymo pakeitimus, kokius dabar rengiame su Lietuvos banku, užtektų nueiti pas naują finansuotoją, naujas finansuotojas gautų visą reikiamą informaciją iš banko, kuriame žmogus turi būsto paskolą ir visas sąlygas galėtų tiesiog persikelti, žmogui tai nieko nekainuotų.
Iš proceso ketiname eliminuoti didžiąją dalį veiksmų, kurie kainuodavo kaštus, bet nekurdavo vertės.
Likusią sumą, pagal dabartinę situaciją iki 20 proc., turėtų padengti naujas finansuotojas.
– O kas sumokės tuos pinigus?
– Kadangi jau žmogus yra sudaręs vieną būsto paskolą su finansuotoju, tie veiksmai kaip pavyzdžiui turto vertinimas yra atliktas.
Yra žingsniai, kuriuos kartoti nebūtinai yra tikslinga, kurie turėtų būti kartojami, jei sudaroma nauja sutartis. Nuo tūkstančio eurų liktų tik 200 eurų notarinių, perregistravimo išlaidų, kurios yra būtinos.
Jas padengtų naujasis finansuotojas, žmogui tai nieko nekainuotų. Nuėjęs pas naują finansuotoją žmogus vertintų, ar pasiūlymas, kurį jis gauna, yra finansiškai naudingesnis už dabartinį.
Jeigu pasižiūrėsime į skaičius, paskolą sudaro marža, nekintanti dalis ir kintanti palūkanų norma. Maržų pikas buvo maždaug 2000-iais metais, tuomet marža siekė 2,4 proc.
Dabar maržos yra pakritusios, nes 2020 metais nauji kreditoriai, kurie nebuvo aktyvūs šioje rinkoje, pradėjo siūlyti šias paslaugas. Dabar marža yra apie 1,65 proc.
– Galbūt maržos pakrito ir dėl to, kad Euro zonoje pakrito palūkanos?
– Palūkanos ir yra ta kintama dalis, kuri keičiasi. Marža yra ta dalis, kuri nekinta, ją žmogus nuolatos moka tokią pačią.
Tai reiškia, kad jei žmonės pasiėmė paskolą piko metu, jų kintama dalis keičiasi.
– Kas gali pasinaudoti tokiu nauju refinansavimu?
– Būsto paskolų turėtojai, kuriems tai būtų naudinga, bent pusė žmonių, kurie šiuo metu turi būsto paskolą, jų marža yra didesnė negu rinkos vidurkis.
Teoriškai, jie galėtų gauti pigesnį pasiūlymą. Apie 160 tūkst. žmonių galėtų pasinaudoti šituo pasiūlymu.
O naujus pasiūlymus gali teikti ir nauji rinkos žaidėjai, ir dabartiniai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas5
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...