Keturi milijardai ekonomikos reanimacijai

Vyriausybė meta gelbėjimo ratą – ekonomikos skatinimo planą. Šalies ūkį iš krizės gelmių ketinama traukti su 4–5 mlrd. litų paramos. Premjeras žada, kad poveikį pajus ir verslas, ir gyventojai.

Duotos dvi savaitės

Skirtingai negu praėjusį kartą, kai galvotrūkčiais buvo priimtas biudžeto gelbėjimo planas, šįkart Vyriausybė suteikė laiko susipažinti su naujausiu opus magnum – ekonomikos skatinimo planu.

"Ekonomikos skatinimo planą ketiname patvirtinti vasario 23 d. ir toliau imtis visų veiksmų, reikalingų, kad jį kaip galima greičiau įgyvendintume. Jeigu artimiausiu metu nesugebėtume įlieti į rinką pinigų, ekonominė krizė gali būti gerokai skaudesnė, negu mes planavome net ir praeitų metų pabaigoje", – po susitikimo su verslo atstovais penktadienio popietę kalbėjo premjeras Andrius Kubilius.

Pasak jo, šio plano rezultatus pajus ir verslas, ir gyventojai. Penkių dalių planas paskelbtas Vyriausybės svetainėje, su juo per artimiausias dvi savaites susipažinti ir pateikti pasiūlymų galės visos suinteresuotos šalys.

A.Kubilius išskyrė tris svarbiausias plano dalis. Pirmiausia, plane numatoma sukurti instrumentus, kurie padėtų spręsti verslo kreditavimo klausimus. Antra, ketinama paspartinti namų renovacijos programą, kuri atneštų naudos tiek gyventojams, tiek statybų sektoriui.

Trečią svarbią plano dalį A.Kubilius siejo su verslo aplinkos gerinimu: "Ten, kur negalime užtikrinti finansinių išteklių, galime padėti labai sparčiai palengvindami teisines, biurokratines ir darbo rinkos sąlygas."

Tikisi bankų indėlio

Susitikime dalyvavęs ūkio ministras Dainius Kreivys pasigyrė, kad tai pirmas tokio masto ekonomikos gaivinimo projektas Vidurio ir Rytų Europoje. Pasak jo, šiame plane numatyta pritraukti 4 mlrd. litų tiesioginių lėšų. Dar iki 2 mlrd. litų planuojama gauti paspartinus ES struktūrinių fondų paramos panaudojimą.

Pagrindiniai finansavimo šaltiniai turėtų būti ES struktūriniai fondai, Europos investicijų bankas, dalį lėšų ketinama skirti ir iš biudžeto. D.Kreivys taip pat tikisi ir svaraus bankų indėlio gelbėjant šalies ūkį. Ministro nuomone, bankai galėtų užtikrinti 30–50 proc. viso plane numatyto finansavimo.

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo nuomone, tokie lūkesčiai gali būti realūs. Perspektyviems projektams bankai galėtų suteikti finansavimą iki 2 mlrd. litų. S.Kropas taip pat pabrėžė, kad paskolos su Vyriausybės garantijomis galėtų būti pigesnės už šiuo metu rinkoje esančius pinigus ir nuo dviženklės palūkanų normos mažėti iki maždaug 6 proc.

Vyriausybės atstovų teigimu, pirmieji pinigai verslą galėtų pasiekti jau kovą, tačiau didesnių sumų realu tikėtis gegužę birželį.

Pusė lėšų – renovacijai

Apie pusę ekonomikos skatinimo plane numatytų lėšų ketinama skirti renovacijos programai. Iš daugiau kaip 2 mlrd. litų sumos 800 mln. litų tektų visuomeninės paskirties – mokyklų, darželių, ligoninių – pastatų remontui, likusi dalis būtų skirta daugiabučių renovacijai.

Pasak D.Kreivio, taip gyventojai galės mažiau mokėti už šilumą ir sutaupytus pinigus skirti kitiems poreikiams. Be to, ši programos dalis leistų išsaugoti nemažai darbo vietų su sunkumais susiduriančiame statybų sektoriuje.

Susitikime dalyvavęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Arvydas Avulis teigė pateikęs ir kitų siūlymų, susijusių su šio sektoriaus skatinimu.

Anot jo, verslas ir valstybė galėtų glaudžiau bendradarbiauti statant visuomeninės paskirties objektus. "Naujų mokyklų ar ligoninių statybai reikalingos lėšos būtų pritrauktos iš privačių investuotojų, o valstybė įsipareigotų juos išpirkti per 25 metus", – sakė jis.

Siūlo jau pastatytus butus

Dar vienas siūlymas susijęs su socialinio būsto programomis. A.Avulio manymu, socialinio būsto laukiančių žmonių apgyvendinimas taptų spartesnis, jeigu Vyriausybė skelbtų konkursą socialiniam būstui įsigyti iš šiuo metu užbaigtų ir smarkiai atpigusių nekilnojamojo turto projektų. Asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 3 tūkst. laisvų naujų butų.

Pasak A.Avulio, tokių būstų kvadratinio metro kaina galėtų siekti 2–3 tūkst. litų. Valstybė galėtų skelbti viešą konkursą ir, jo manymu, atsirastų bendrovių, kurios šiuo metu sutiktų parduoti už tokią kainą.

A.Kubilius pripažino, kad valstybė, užuot stačiusi socialinius būstus, galėtų iš statybų bendrovių nupirkti šiuo metu stovinčius tuščius butus: "Nematau didelio skirtumo, jei yra socialiniam būstui skirti pinigai, ar tuos pinigus reikia leisti naujų namų statybai, ar būtų galima juos panaudoti konkurso tvarka perkant tuos namus, kurie neturi pirkėjų."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Natalija Kitkovska

Natalija Kitkovska portretas
O kaip su individualininkais ir patetininkais? Taip ir liekam prie to pacio? Mokam Sodrai, sveikatos draudima (nesvarbu ar buvo pajamu ar ne) ir nuo pirmo Lt GPM, nes NPD ne taikomas?

Vida

Vida portretas
idomu ar man priklauso pagal verslo plana tu milijardu esu pensininke numuoju patalpas moku pajamu mokesti ir dar du kartus sveikatos draudima tuos 6procentus nuo2009m. sausio 1 dienos atsakyk

raivo pommer

raivo pommer portretas
Höhe Risikoprämien von Raivo Pommer Die Bundesgarantie für die staatlichen Banken hält Alois Strasser, Kreditanalyst bei Standard & Poor's für sicher und über jeden Zweifel erhaben. Selbst Zahlungsverzögerungen, die im Fall der Fälle für institutionelle Gläubiger bedrohlich sein können, seien nicht denkbar. Bei den Schulden der Bundesländer ist das allerdings komplizierter. Andere Ratingagenturen schätzen die Qualität der Länderschulden wegen des Länderfinanzausgleichs zwar als ebenso gut wie die des Bundes ein. S&P macht aber einen Unterschied. „Der Finanzausgleich unter den Ländern betrifft nur die Einnahmen“, sagt Strasser. Er sei kein Freibrief für übermäßige Ausgaben und könne deshalb auch keine Garantie für ungestörte Zahlungen an die Gläubiger sein. Gleichwohl gibt es für finanzschwache Länder einen starken Unterstützungsmechanismus. Je Kopf der Bevölkerung erhält jedes Bundesland in etwa die gleichen Steuereinnahmen. Und in Notzeiten kann jedes Land weitere Unterstützung einfordern. Dafür muss es eine Haushaltsnotlage nachweisen. Doch an diese Nachforderungen sind hohe Anforderungen gestellt. Berlin hat es im Jahr 2006 versucht und ist vor der höchsten gerichtlichen Instanz gescheitert. Das Bundesverfassungsgericht forderte das Land dazu auf, die Ausgaben zu reduzieren. Was schließlich auch geschehen ist. Aus Sicht der Anleger belegt das, dass eine Nothilfe für einzelne Bundesländer kein Selbstläufer ist und dass im Pleitefall - für den es derzeit in keinem Fall konkrete Anzeichen gibt - Jahre vergehen können, ehe gezahlt wird.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių