- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl kai kurios prekės pigesnės užsienyje, LNK reportaže pasakojo Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto docentas.
– Taip, kainos skiriasi ir tam turime visą krūvą priežasčių. Pirma iš jų – tai rinkos dydis. Tiekėjai dažnai atstovauja vienai nacionalinei valstybei, o ne jų grupei. Jei atstovaujama tikrai didelė rinka, tokia kaip Vokietija, tai iš prekių gamintojo gaunami labai geri kainos pasiūlymai. Pats gamintojas pasiūlo prekę mažesne kaina, o mažesnės rinkos, tokios kaip Lietuva, atitinkamai iš tiekėjų ar gamintojų tokių gerų pasiūlymų nesulaukia. Lietuvos rinkos mažumas, lyginant su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, nulemia, kad čia esantys pardavėjai bus gerokai prastesnėse startinėse pozicijose.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Bet žmonės galėtų bandyti siųstis iš kitų parduotuvių į Lietuvą, bet tada kainuos siuntimas. Tai išeities nėra?
Greičiausiai nekurs vienos strategijos kainodaros Lietuvai, kitos Vengrijai, trečios Austrijai, o taikys ją vieną ir tokią pačią.
– Galime paimti prekę ir pirktis ją Vakaruose, atsigabenti, bet išleisi daugmaž tą pačią sumą. Kyla klausimas, ar siųstis paštu ar pirkti vietoje. Rinka labai svarbi, 2,8 mln. rinka čia, kažkada buvo 3,5 mln. Perspektyvos ganėtinai prastos ir niūrios. Kalbant apie galimybes užsidirbti šioje rinkoje, jos prastos.
– Žmonės pastebi, kad Vokietijoje ta pati prekė kainuoja mažiau negu Lietuvoje. Ta pati prekė, tas pats tinklas.
– Kainodara, kuri taikoma tokiose globaliose korporacijose, dažnai yra specifinė. Greičiausiai nekurs vienos strategijos kainodaros Lietuvai, kitos Vengrijai, trečios Austrijai, o taikys ją vieną ir tokią pačią.
Įvertinant, kiek ta prekė turėtų kainuoti Lietuvoje, atsižvelgiama, kiek kainuoja konkurentų prekė. Jei konkurentų prekės kainos dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje automatiškai aukštesnės, tai jie taiko 80 proc. nuo konkurentų kainos ir už savo prekę čia paprašys daugiau, kaip ir Vokietijoj. Bet kadangi Vokietijoj prekės pigesnės, tai ir konkurentų prekės pigios. O kadangi konkurentų prekės Lietuvoje brangios, tai ir kitų tinklų prekių kaina kyla.
– Mūsų rinka per maža ir nėra konkurencijos?
– Supraskime tokį dalyką, kad Vokietijoje prekinių ženklų atstovai gali geriau užsidirbti negu Lietuvoj, tik dėl to, kad tiekėjas jiems prekę pateikia už žemesnę kainą. Pas mus, norint užsidirbti, esi priverstas prašyti aukštesnės kainos. Kitas, trečias be galo svarbus dalykas – prekybinis plotas.
Jei pažiūrėtume, kiek tenka vienam gyventojui kvadratinių metrų Lietuvoj prekybinio ploto, kiek tenka Vokietijoj ar Italijoj, pamatytume, kad Lietuvoje beveik du kartus daugiau prekybinio ploto, kuris tenka vienam gyventojui, nei Vokietijoje ir pusantro karto daugiau nei Italijoje. Pas mus labai išplėtoti ir labai arti esantys prekybos tinklai. Plotas tiesiog milžiniškas. Atitinkamai Vokietijoje parduodami tą patį prekių kiekį, pas juos vienam ploto vienetui tenka du kartus didesni pardavimai negu Lietuvoje, nes prekybinio ploto beveik perpus mažiau. Pas mus jo dvigubai daugiau, todėl fiksuoti kainų kaštai, susiję su patalpų išlaikymu, nuoma, pas mus šitie kaštai aukštesni. Visa tai susideda į galutinę prekės kainą. Turime labai išplėtotus prekybos tinklus, suteikiamas patogumas. Nereikia niekur vykti, viską galima rasti gana arti, bet už tai susimoki.
– Ką galima padaryti, kad kainos būtų mažesnės?
– Jei kalbėtume apie tai, ar papildomas gyventojų prieaugis iš karto pakeistų kainodarą, ne. Iš karto kainodaros nepakeis. Tai jau nusistovėjęs dalykas, gal palaipsniui kainos lėčiau kils. Žiūrint, kaip pasikeitė Lietuvos ir Europos kainos, lyginant priešpandeminį laikotarpį, Lietuvoje 11 proc. prieaugis, Europoje apie 5 proc. Įsivaizduokime, kad mūsų gyventojų skaičius išauga 300 tūkst. Tai inertiškas dalykas ir kainos iš karto dėl to nepasikeis. Bet per laiko tarpą pokytis būtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...