Kompensacijų už žydų religinių bendruomenių turtą fondas palūkanas, gautas už Europos ekonominės erdvės valstybių bankuose laikomas lėšas, galės naudoti tiksliniams projektams finansuoti ar fondui išlaikyti.

Seimas antradienį priėmė atitinkamas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisas.

Liberalsąjūdietė Dalia Kuodytė pataisas pavadino „keistu dalyku“, nes jos esą apsunkins fondui perduotų lėšų panaudojimo teisėtumo kontrolę, sudarys sąlygas jas naudoti ne pagal paskirtį, didins fondo administravimo išlaidas.

Pasak parlamentarės, joms prieštaravo ir Teisingumo ministerija, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

„Iš viešai prieinamos informacijos mes galime matyti, kad fondo valdyba numatė pusę milijono administravimo lėšų metams. Norint gauti tokias lėšas, žinoma, reikia ieškoti bankų, kurie iš tiesų mokėtų dideles palūkanas. Ar neatsitiks taip, kad iš esmės visos fondo gautos lėšos bus panaudotos palūkanoms gaminti ir administravimo kaštams padengti, o ne pagrindiniams fondo tikslams pasiekti?“, - piktinosi parlamentarė.  

Pakeitimus rengusi Finansų ministerijas aiškina, kad tokia praktika yra ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje - ten numatyta, kad palūkanos už tokiam fondui skirtas lėšas, laikomas bankuose, naudojamos ne tik tiksliniams projektams finansuoti, bet ir fondo darbuotojų darbo užmokesčiui bei kitoms administravimo išlaidoms padengti.

Pagal 2011 metais priimtą Lietuvos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, per dešimtmetį Lietuva įsipareigojo išmokėti 128 mln. litų kompensaciją.
Kompensacijų lėšoms valdyti Vyriausybė paskyrė specialų fondą, tačiau jo išlaidoms lėšų nenumatė.

Seimas taip pat nutarė, kad fondas negalės pats pasirinkti auditoriaus, o valstybinį jo auditą atliks Valstybės kontrolė ir kasmet iki vasario 10-osios pateiks Vyriausybei išvadą.

Auditoriams nustačius, kad fondas lėšas valdo netinkamai, Vyriausybė galės laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.

Europos ekonominės erdvės bendriją sudaro visos Europos Sąjungos šalys bei Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės, išskyrus Šveicariją. ELPA šiuo metu priklauso Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas.