- Erika Alonderytė, Izabela Kuzmicka, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl koronavirus Lietuvoje įvedus karantiną ir apribojus žmonių gyvenimą bei keliones, dalis jų atsigręžė į parduodamas sodybas. Ekspertų vertinimu, susidomėjimą sodybomis lemia ne tik noras iš miesto pabėgti į gamtą, bet ir gerokai išaugusios žmonių santaupos.
Nekilnojamojo turto (NT) skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, per tris šių metų ketvirčius paskelbta maždaug 1,8 tūkst. skelbimų apie parduodamas sodybas, arba po maždaug 200 per mėnesį – 11 proc. daugiau nei pernai, kai jų per tą patį laiką buvo 1,6 tūkst. (apie 180 per mėnesį).
Susidomėjimas sodybomis taip pat išaugo – per devynis mėnesius portale peržiūrėta beveik dukart daugiau sodybų skelbimų nei pernai.
„Tai sietume ir su įprastu pavasario-vasaros sezoniškumu, ir su buvusiomis nuotaikomis – pirkėjų susidomėjimu būstais gamtoje, užmiestyje, būstais su nuosavu kiemu. Gyventojai šiemet itin domėjosi ir ieškojo įsigyti sodybą“, – BNS sakė portalo vadovė Viktorija Steponavičiūtė.
Sodybomis ir joms skirta žeme prekiaujančios bendrovės „Namudė“ įkūrėjas ir vadovas Alvydas Boguševičius sako pastebintis, jog žmonės pastaruoju metu labiau renkasi jau pastatytas, tvarkingas sodybas prie vandens telkinių, kainuojančias apie 200-400 tūkst. eurų. Anot jo, susidomėjimas augo pastaruosius dvejus metus, tačiau pandemija sandorius dar labiau paskatino.
Dabar ir koronavirusas provokuoja žmones važiuoti, atsiskirti, būti individualiai, o ne tose dėžutėse.
„Sandoriai startavo 2019 metais, nes 2017-2018 metais buvo šlapios vasaros, labai lijo, tai tada dvejų metų klientai „persimetė“ į kitus metus, nes kai lyja, tai dažniau renkamasi Turkija, Egiptas. Dabar ir koronavirusas provokuoja žmones važiuoti, atsiskirti, būti individualiai, o ne tose dėžutėse“, – BNS sakė A. Boguševičius.
Anot jo, susidomėjimas sodybomis pavasarį turėtų išaugti dar labiau, ypač jei didės nedarbas. A. Boguševičiaus teigimu, šiuo metu sodybas dažniau įsigyja turtingi žmonės, tačiau ateityje apie jas turėtų labiau mąstyti ir vidurinioji klasė, įsigyjanti pigesnes, 40-80 tūkst. eurų vertės sodybas.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis svarsto, jog šiemet išryškėjo tendencija investuoti – ne tik į sodybas, bet ir į vertybinius popierius ar kitas galimybes įdarbinant pinigus. Anot jo, gyventojai turi rekordiškai daug santaupų, tačiau sumažėjo galimybės juos išleisti, be to, baiminamasi infliacijos.
Valstybės skolinasi, leidžia pinigus, natūralu, kad po kelių metų mes galime pamatyti didesnę infliaciją.
„Ne tik tai, kad turi rekordiškai daug likvidaus turto, indėlių, vis augančias pajamos ir mažiau galimybių išleisti tuos pinigus, taip pat dar ir galbūt bijo infliacijos, nes matome, kad centriniai bankai didina pinigų pasiūlą precedento neturinčiais tempais, valstybės skolinasi, leidžia pinigus, natūralu, kad po kelių metų mes galime pamatyti didesnę infliaciją“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, susidomėjimas sodybomis išaugo, nes daug žmonių gali dirbti nuotoliniu būdu. Be to, mieste duris užvėrus nemažai daliai paslaugų ar pramogų vietų, kai kurie jų svarsto pakeisti gyvenimo būdą.
„Kai mieste galimybių yra daug mažiau nueiti į restoraną, koncertą, teatrą, kitas masinio susibūrimo vietas, tai ir noras bei poreikis gyventi bute miesto centre yra gerokai mažesnis. Turbūt daug kas pergalvoja savo alternatyvas ir pasvarsto apie tai, kad antro ar net ir pirmo būsto perkėlimas toliau nuo centro yra ne tik investicija, bet ir galimybė šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą ir turėti kur gyventi ne miesto centre“, – sakė N. Mačiulis.
Aruodas.lt duomenimis, šiemet aktyviausiai skelbimus apie sodybas žmonės talpino nuo balandžio iki rugpjūčio, o didžiausias jų skaičius buvo birželį – apie 50 proc. daugiau nei prieš metus.
Sodybų pasiūla itin augo Anykščių, Ignalinos, Rokiškio, Zarasų, Švenčionių, taip pat Kupiškio, Radviliškio, Šilutės rajonuose.
Tuo metu pirkėjai labiausiai domisi sodybomis Švenčionių, Anykščių rajonuose – čia susidomėjimas augo daugiau nei du kartus, Klaipėdos ir Trakų rajonuose – beveik dvigubai, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus rajonuose – 50-60 procentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas68
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...