Pasak jo, taip pat deramasi, kad į gynybą būtų leidžiama investuoti Europos investicijų bankui.

„Jau pernai priimta nuostata, kad gynyba galėtų būti traktuojama kaip išlaidos, kurios nėra skaičiuojamos į deficitą, lygiai taip, kaip pandemijos metu irgi nebuvo skaičiuojamos išlaidos, skirtos pandemijos įveikimui“, – interviu naujienų portalui „15min“ sakė A. Kubilius.

Europos finansų ministrai dar pernai sutarė, kad Europos Komisija papildomas išlaidas gynybai vertintų kaip faktorių, dėl kurių nebūtų nustatomas pažeidimas, jei biudžeto deficitas viršytų 3 proc. BVP.

A. Kubilius pripažįsta, kad šiuo klausimu dar reikia didesnio teisinio aiškumo, ir žada jo siekti.

Resursai yra dideli, bet nuo seno yra reglamentavimas, kad Europos investicijų bankas į gynybą neinvestuoja. Bandome ir deramės, kad ta nuostata keistųsi.

„Aiškinsimės, ko dar reikia, kad šalys galėtų tikrai būti užtikrintos, kad gali daugiau išleisti gynybai ir tai nesudarys problemų vertinant deficito dydį“, – pridūrė jis.

A. Kubiliaus teigimu, su Bendrijos gynybos finansavimu susijusios ir Europos investicijų banko galimybės, tačiau joms panaudoti reikia keisti teisinį reglamentavimą.

„Resursai yra dideli, bet nuo seno yra reglamentavimas, kad Europos investicijų bankas į gynybą neinvestuoja. Bandome ir deramės, kad ta nuostata keistųsi. Europos investicijų banką valdo visų Europos Sąjungos šalių finansų ministrai. Lietuva čia irgi gali suvaidinti svarbų vaidmenį“, – „15min“ sakė politikas.

Jis taip pat pažymėjo, kad pradedamos diskusijos dėl kito daugiamečio ES biudžeto, kuriose svarbų vaidmenį turės Lietuvos pirmininkavimas. Pirmieji jo projektai pasirodys šių metų antroje pusėje, o derybos turės baigtis 2027 metais.

„Tikimės, kad ten bus skirta daugiau lėšų gynybai, nes dabartiniame daugiamečiame biudžete gynybai yra skirta tik 10 milijardų eurų“, – kalbėjo A. Kubilius.

Pasak jo, jeigu visos Bendrijos narės gynybai išleistų 2 proc. BVP, susidarytų apie 360–380 mlrd. eurų suma gynybai.

„Jeigu dar prisidės 1 procentas, tai bus dar 200 milijardų, vadinasi apie 600 milijardų. Bet naujas biudžetas pradės veikti tik 2028 metais. Tiek laukti negalima, todėl klausimas, kaip galima būtų didinti finansavimą artimiausiu metu“, – teigė A. Kubilius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius praėjusių metų pabaigoje interviu BNS sakė, kad ieškant galimybių didinti finansavimą gynybai ir rizikuojant viršyti 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficitą, Vyriausybė su EK ketina derėtis dėl išlygos.

Ji leistų viršyti Mastrichto kriterijais apibrėžtą deficito ribą su sąlyga, kad ateityje tai bus kompensuota papildomomis biudžeto pajamomis.