- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas (LB) gerina rugsėjį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,2 proc., o 2024 metais jis augs 1,8 procento.
Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika šiemet smuks 0,6 proc., o kitąmet augs 2,1 procento.
„Apibūdinčiau Lietuvos ekonomiką taip – išvarginta iššūkių, prislopusi, bet nepraradusi ištvermės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, Lietuvos ekonomika turi potencialo augti sparčiau, tačiau grįžimą prie labiau įprasto augimo apsunkina lėtai atsigaunanti vidaus ir išorės paklausa, traukiasi privatus vartojimas – vidutinis vieno gyventojo vartojimas tesiekia 2019-ųjų lygį.
Apibūdinčiau Lietuvos ekonomiką taip – išvarginta iššūkių, prislopusi, bet nepraradusi ištvermės.
G. Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos augimo potencialas neišnaudojamas, ekonomika neauga jau dvejus metus.
Pasak centrinio banko, vangus tarptautinių rinkų augimas neleidžia sparčiau atsigauti Lietuvos pramonei, kuri itin orientuota į eksportą ir sukuria didelę dalį pridėtinės vertės. Šalies eksportas kitąmet turėtų padidėti 0,5 proc. – po 5,3 proc. nuosmukio šiemet.
„Nors kai kurių pramonės šakų gamyba daug mažesnė nei buvo prieš metus, tačiau pastaruosius tris mėnesius produkcijos apimtys nebemažėja, net ir tų, kurių krito labiausiai. (...) Tai kuria realų pagrindą teiginiui, kad padėtis stabilizuojasi“, – sakė G. Šimkus.
Teigiama, kad potencialo kitąmet išjudinti ekonomiką turi privatusis vartojimas. Šiemet gyventojų realiosios pajamos pradėjo didėti, tuo metu privatusis vartojimas traukėsi 1,7 proc., o 2024 metais turėtų augti 2,4 proc. ir reikšmingai veiks bendrą ekonomikos plėtrą.
„Erdvės ir prielaidų vartojimui atsigauti yra, jas patvirtina padėtis darbo rinkoje, čia žinios yra geros“, – sakė G. Šimkus.
Erdvės ir prielaidų vartojimui atsigauti yra, jas patvirtina padėtis darbo rinkoje, čia žinios yra geros.
LB prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet sieks 8,8 proc., o kitais metais turėtų sumažėti iki 2,5 procento.
Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet sieks 6,7 proc., 2024 metais – 6,5 proc., užimtumas 2023-iaisiais turėtų augti 1 proc., o 2024 metais – sumažėti 0,1 proc. Tuo metu darbo užmokestis šiemet turėtų augti 12,2 proc., o kitais metais – 9,4 procento.
Kylant realiam darbo užmokesčiui, darbo našumas krinta – darbo rinkos padėtis įmonėms kelia konkurencingumo iššūkių. LB teigimu, realusis darbo užmokestis kyla, o darbo našumas krinta – tai reiškia, kad ilgainiui įmonės turės siekti didesnio darbo našumo arba lėčiau kelti atlygį.
LB vertinimu, svariai prie ekonomikos augimo prisidės ir investicijos – itin didėjusios investicijos šiemet apsaugojo ekonomiką nuo gilesnės recesijos.
Per šių metų devynis mėnesius lėšų iš ES paramos fondų, skiriamų investicijoms, gauta maždaug ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus. Tai didina tiek valdžios, tiek privataus sektorių investicijas ir gausina statybos darbų apimtį. Numatoma, kad bendras investicijų prieaugis šiemet sieks 8,6 proc., kitais metais jos paaugs dar beveik 4 proc.
Lietuvos bankas mano, kad 2025 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 3,1 proc., o 2026 metais – 3,3 procento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą1
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP1
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai5
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę pigo 59 proc.
Vyraujant vėjuotiems ir šiltiems orams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę smuko 59 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Dėl antrojo jūros vėjo parko aukciono – perspėjimas: mes priiminėjame žalingą sprendimą2
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai. ...