- Marija Gabrienė, Jovita Sukackaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak augintojų, pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo pievagrybių paklausa, tačiau didžioji dalis šių mūsų šalyje užaugintų grybų iškeliauja į užsienį. Europos rinkoje Lietuvos grybų augintojams konkuruoti tenka su gerokai pigesne lenkų produkcija.
Bendrovėje Plungėje baltagalviai ir rudagalviai pievagrybiai auga beveik 3 tūkst. kvadratinių metrų plote. Rudagalvius pievagrybius ypač vertina skandinavai – dėl didesnio baltymų kiekio, be to, jie – tvirtesni ir ilgiau išbūna švieži.
„Šitie grybai yra „Portabelos“, vadinami jie yra taip. Ir valgomi jie cieli. Galvikė yra kepama orkaitėje su faršu arba įdaroma daržovėmis. Labai populiarūs yra Skandinavijoje“, – sako UAB „Emega“ gamybos direktorius Evaldas Montvilas.
Visi bendrovėje užauginti rudagalviai pievagrybiai eksportuojami į užsienį. Lietuviai labiau vertina baltagalvius, kurių kilogramas kainuoja maždaug euru pigiau. Jų vartojimas per pastaruosius keletą metų Lietuvoje gerokai išaugo.
„Tokie grybai užauga per 2–3 dienas ir per dieną kartais toną prirenkame, kartais 200 kg“, – pasakoja UAB „Emega“ darbuotoja Rima Jucytė.
„Anksčiau tendencija buvo, kad didžiąją dalį parduodavome turguose, parduotuvėse, o šiuo metu matome, kad labiau pradeda populiarėti kavinės, restoranai, barai“, – apie tendencijas kalba E. Montvilas.
Vis dėlto grybų augintojai sako, kad Lietuvos rinka – per maža. Todėl šalyje lieka vos 15 proc. visų užaugintų pievagrybių, kiti eksportuojami.
„Konkurencija visgi vyksta Europos lygmenyje ir Europos lygmenyje didžiausi mūsų konkurentai yra lenkiški pievagrybiai. Lenkijoje pievagrybių augintojų yra labai daug ir jie gamina per 200 tūkst. tonų produkcijos kasmet. Lyginant su mūsų Lietuvoje pagaminamais apie 12 tonų, tai atrodo kolosalūs skaičiai“, – lygina Grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovas Kęstutis Juščius.
Pasak verslininkų, labiausiai pievagrybiai perkami žiemą ir per didžiąsias metų šventes. Paklausa tuomet išauga beveik tris kartus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...