- Saulius Jurgėla
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies valdžiai skelbiant visuotinę diržų veržimosi akciją, taupymo režimą jau jungia valstybės įmonės ir bendrovės. Permainos neaplenkė ir vieno didžiausių šalies darbdavių – Lietuvos pašto.
Filialų bus mažiau
Lietuvos paštas jau paskelbė, kad nuo balandžio 1-osios pertvarko apskričių centrinius paštus ir apie 15 proc. mažina filialų administracijų darbuotojų skaičių.
Pasak Lietuvos pašto generalinio direktoriaus Ernesto Vaidelio, šie valdymo pokyčiai leis bendrovei sumažinti patiriamų sąnaudų dalį, kartu labiau centralizuoti administracinių funkcijų vykdymą ir veiklos procesų organizavimą.
Iki šiol bendrovė turėjo 10 apskričių centrinių paštų, kurie pagal aptarnaujamą teritoriją, paštų, gyventojų, verslo klientų skaičių ir teikiamų paslaugų apimtį buvo gana skirtingi.
Iš 10 apskričių centrinių paštų suformuoti 5 didieji filialai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Lietuvos pašto Vilniaus filialas perims Vilniaus ir Alytaus, Kauno filialas – Kauno ir Marijampolės, Panevėžio filialas – Panevėžio ir Utenos, Šiaulių filialas – Šiaulių ir Telšių, Klaipėdos filialas – Klaipėdos ir Tauragės apskrities centrinių paštų veiklos funkcijas.
Klientai pokyčių nepajus
Reorganizuojant filialus nepakako vien perstumdyti kėdžių. Teko atsižvelgti į kelias esmines sąlygas: nepažeisti Lietuvos Respublikos administracinio suskirstymo principų, jungiant du geografiškai artimus filialus išlaikyti esamą adresų duomenų struktūrą ir nekeisti technologinių procesų, kad nenukentėtų gamybinių procesų kokybė.
Tiesa, kai kurių darbuotojų teko atsisakyti. Pertvarkant apskričių centrinius paštus apie 15 proc. mažinamas filialų administracijų darbuotojų skaičius – tai sudaro apie 120 darbuotojų etatų. Labiausiai reformuotos padalinių direktorių ir kitų vadovų filialų administracijose pareigybės.
Lietuvos pašto vykdomos permainos nerimą kelia kai kuriems vietos gyventojams, kurie buvo įpratę pašte atsiskaityti už komunalines paslaugas, gauna pensijas į namus. E.Vaidelys patikino, kad laiškininkų, operatorių, skirstytojų, kaip ir pašto viršininkų bei jų pavaduotojų, etatų mažinti neplanuojama, todėl bendrovės klientų poreikiai dėl to nenukentės.
Ieškos daugiau darbo
Vis dėlto Lietuvos pašto vadovas neskuba žadėti, kad panašių personalo permainų nebus ateityje – tai lems šalies ekonominė ir pačios bendrovės finansinė padėtis.
"Kol kas jokių planų dėl gamybinės grandies darbuotojų mažinimo nėra, tačiau mažėjant suteikiamų paslaugų ir didėjant sąnaudoms, gali tekti dar kartą grįžti prie personalo klausimo, – teigė E.Vaidelys. – Etatų mažinimo klausimas yra jautrus ir aktualus kiekvienam darbuotojui, todėl bendrovė stengsis išlaikyti esamą paslaugų apimtį ar, kiek įmanoma, ją didinti, kad žmonės turėtų darbo ir nereikėtų imtis tokių kraštutinių priemonių."
Taupys ir toliau
Lietuvos pašto veiklos optimizavimo procesai pradėti dar nuo šių metų kovo 1-osios, kai dešimtadaliu sumažintas centrinės būstinės administracijos darbuotojų skaičius (tai sudarė 46 darbuotojų etatus).
Bendrovės vadovas akcentavo, kad numatyti pertvarkymai įgyvendinti vadovaujantis įstatymais ir atsižvelgiant į bendrovės darbuotojų teises. Visais pokyčių klausimais tartasi su profesinėmis sąjungomis. Šios priemonės jau šiemet Lietuvos paštui leis sutaupyti daugiau nei vieną milijoną litų, o nuo kitų metų – kasmet sutaupyti iki 3,3 mln. litų.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį ir mažinant sąnaudas, tobulinant valdymo struktūrą, optimizuojant pašto tinklą, ieškoma naujų sprendimų, kad per artimiausius trejus metus Lietuvos paštas pradėtų dirbti pelningai. Jau apsispręsta šiemet stabdyti kai kuriuos investicinius projektus.
Lietuvos pašte dirba daugiau kaip 8 tūkst. darbuotojų, paštų tinklą sudaro 954 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietų. Po pertvarkos darbuotojų skaičius sumažės apie 2 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT: visuomeninė elektra nuo sausio brangs apie 4 proc., kinta dujų tarifai
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Ant VERT stalo – nauji elektros bei dujų tarifai3
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina patvirtinti maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...