- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos ir Šiaurės šalių žemdirbių savivaldos lyderių susitikime, kuriame aptarta žemės ūkio sektoriaus situacija bei pasidalinta nuomonėmis dėl Europos žaliojo kurso, Lietuvai atstovavę Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus ir LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas išreiškė susirūpinimą dėl plano uždrausti pesticidų naudojimą žemės ūkyje ir teigė, jog siekiant tvaraus ūkininkavimo reikėtų siekti naudoti mažiau pesticidų, bet ne visiškai juos uždrausti.
„Pesticidų naudojimo poreikis priklauso nuo ūkio dydžio – pramoniniai ūkiai nėra suinteresuoti visiškai atsisakyti pesticidų naudojimo. Visgi, mes turime atsižvelgti į klimato pokyčius, kurti inovacijas, naujas technologijas žemės ūkyje, ieškoti susitarimų tarp šeimos ir pramoninių ūkių, siekiant minimalizuoti pesticidų naudojimą“, – kalbėjo A. Svitojus.
Lietuvos atstovai aktyviai dalyvavo Cogeca organizuotoje diskusijoje apie kooperaciją. Naujai išrinkta Cogeca Kooperatyvų koordinavimo komiteto pirmininkė graikė Elli Tsiforou pakvietė Lietuvos ūkininkus apsilankyti Graikijoje ir susipažinti su kooperatyvų veikla bei pasikeisti patirtimis ir ateities įžvalgomis. Ji pažymėjo, kad prieš darant politinius sprendimus, būtų labai naudinga atsižvelgti į ūkininkų kasdienybę, turimą patirtį ir nuomonę.
Aš suprantu ūkininkų susirūpinimą ateitimi, tačiau mes turime pradėti kalbėtis, kaip padėti ūkiams pereiti prie tvarios visuomenės.
Kaip naujienų agentūrai ELTA teigė ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė, ES ūkininkų bei žemės ūkio kooperatyvų generalinės konfederacijos prezidiumų posėdžiuose, vykusiuose Briuselyje, didelis dėmesys buvo skirtas Europos žaliajam kursui aptarti. Posėdžiuose vyko diskusijos dėl afrikinio kiaulių maro, perėjimo prie tvarios Europos investicijų plano mechanizmo, aptarta nerimą kelianti ES medaus rinkos padėtis. Diskutuota ir dėl Copa-Cogeca veiksmų plano, ES bendradarbiavimo scenarijų su Jungtine Karalyste, po jos išstojimo iš ES.
Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Fransas Timmermanas diskusijoje dėl Europos žaliojo kurso, teigė, jog jau susidūrėme su klimato pokyčiais, todėl privalome imtis veiksmų ir pereiti prie tvaraus ūkininkavimo.
„Manau, mes turėtume kalbėti apie Europos žaliąjį kursą kaip apie galimybę ūkininkauti. Aš tikiu, jog tai yra galimybė išbristi iš molio, kuriame yra visos valstybės narės“, – teigė F. Timmermanas. Jis pabrėžė, jog pokyčiai garantuos geresnės kokybės maistą, kuris bus išgautas tvaraus ūkininkavimo būdu – su mažesniu kiekiu chemikalų. „Aš suprantu ūkininkų susirūpinimą ateitimi, tačiau mes turime pradėti kalbėtis, kaip padėti ūkiams pereiti prie tvarios visuomenės. Tai suteiks ūkininkų bendruomenei galimybę patobulinti esamus žemdirbystės būdus bei ieškoti naujų verslo krypčių kaimo vietovėse. Kai pereinamuoju laikotarpiu pamatysime sukurtą pridėtinę vertę, tikėtina, visuomenės baimė sumažės“, – pridūrė F. Timmermanas.
Viceprezidentas sutiko, kad finansavimas pereinamajam laikotarpiui yra būtinas, tačiau pažymėjo, kad Bendroji žemės ūkio politika neturėtų būti tokia, iš kurios pelnytųsi žemės savininkai, nes šiandien pirmasis ramstis turi daug trūkumų, dėl kurių pelnosi žemės savininkai nuomojantys žemę, o ne ūkininkai, kurie sunkiai dirba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...