- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl permainingų orų bei toliau augusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandį mažėjo 12 proc. iki 60 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo augusi saulės jėgainių gamyba, orų pokyčiai ir užsitęsę branduolinių reaktorių remontai Šiaurės šalyse.
„Nepaisant žemų temperatūrų, saulės elektrinės nuolat gerino gamybos rekordus ir mėnesio pabaigoje vidurdienį pasiekdavo daugiau nei 700 megavatų. O pirmosiomis gegužės dienomis saulės jėgainių gamybos pikai jau artėja prie 900 megavatų“ – pranešime teigė A. Krasauskienė.
Jos teigimu, elektros pasiūlą regione mažino branduolinių reaktorių remontai Švedijoje ir Suomijoje.
„Lietuva yra bendros Europos elektros rinkos dalis, todėl elektros kainas veikia situacija kitose šalyse. Pastaraisiais mėnesiais vykstantys Šiaurės šalių branduolinių reaktorių remontai prisidėjo prie kainų augimo, ypač tais laikotarpiais, kai regione mažiau elektros gamina vėjo ir saulės elektrinės“, – teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.
Pastaraisiais mėnesiais vykstantys Šiaurės šalių branduolinių reaktorių remontai prisidėjo prie kainų augimo (...)
Pasak „Litgrid“, Latvijoje elektros kaina balandį buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Estijoje – 0,2 euro už megavatvalandę (MWh) didesnė.
Didžiausias kainos pokytis praėjusį mėnesį fiksuotas Suomijoje, kur elektros kaina mažėjo 18 proc. 49 eurų už MWh. Elektros kaina mažėjo visose Baltijos jūros regiono prekybos zonose, išskyrus Lenkiją – čia ji augo 7 proc. 81 euro už MWh ir buvo brangiausia regione.
Elektros suvartojimas Lietuvoje balandį preliminariai siekė 953 GWh (gigavatvalandžių) – 5 proc. mažiau nei kovą.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje augo 4 proc. iki 633 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 66 proc. šalies suvartojimo.
Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su kovu, balandį mažėjo 5 proc. iki 284 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija augo 33 proc. iki 125 GWh, šiluminių elektrinių – 28 proc. iki 79 GWh, o hidroelektrinių mažėjo 8 proc. iki 86 GWh.
Kitų elektrinių generacija balandį liko panaši kaip ir kovą – apie 60 GWh.
Vėjo elektrinių gamyba balandį sudarė 45 proc. visos vietos gamybos, saulės elektrinių – 20 proc., hidroelektrinių – po 14 proc., šiluminių elektrinių – 12 proc., kitų elektrinių – 9 proc.
Bendras importo srautas sudarė 43 proc. šalies suvartojimo. Importas balandį į Lietuvą siekė 570 GWh – 14 proc. mažiau nei kovą. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 61 proc., iš Latvijos – 18 proc., iš Lenkijos importuota apie 21 proc.
Eksportas balandį augo 43 proc. iki 162 GWh. Didžiausia elektros eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 61 proc., į Latviją – 33 proc. – į Lenkiją, likę 6 proc. – į Švediją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis2
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas93
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...