Bendras Lietuvos ir Lenkijos operatorių projekto priežiūros komitetas priėmė sprendimą nedidinti „Harmony Link“ jungties biudžeto, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

Pasak bendrovės, konkursui pateiktų pasiūlymų sumos beveik 2,5 karto viršijo visam projektui numatytą biudžetą – 680 mln. eurų. Jei jie būtų priimti, bendra projekto vertė siektų 1,6 mlrd. eurų.

„Pateiktų jūrinės jungties pasiūlymų kainos ir sąlygos viršija skirtas investicijas ir joms nepakaktų suplanuoto finansavimo. Projekto kaštai net ir su Europos Sąjungos parama taptų didesni už jo kuriamas naudas“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Tikėtina, kad dėl to projektas bus įgyvendintas kiek vėliau nei numatyta.

Pasak jo, siekiant kad projektas pabrangtų ne taip smarkiai, bus koreguojamas „Harmony Link“ įgyvendinimo planas.

„Tikėtina, kad dėl to projektas bus įgyvendintas kiek vėliau nei numatyta, tačiau tai nekeičia mūsų planų dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais – esame pasiruošę ją atlikti jau 2024 metais“, – teigė R. Masiulis.

Pernai liepą R. Masiulis sakė, kad kabelis „Harmony Link“ Baltijos jūroje gali būti nutiestas 2027–2028 metais.

„Litgrid“ vadovas teigė, jog siekiant didesnio dalyvių skaičiaus, bus išskaidyti nauji su kabelio statybomis susiję pirkimai, kuriuos planuojama skelbti 2024 metais.

„Energetikos krizė, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir augantis poreikis vystyti žaliąją elektros gamybą skatina šalis visame pasaulyje investuoti į naujas jungtis ir jūrinius vėjo parkus, todėl būtent šiuo metu smarkiai išaugo tokių kabelių paklausa ir projektų įgyvendinimo terminai“, – teigė R. Masiulis.

„Konsultuodamiesi su rinka numatome galimybę pratęsti projekto įgyvendinimo laiką, tokiu būdu pritraukdami įrangos gamintojus ir statybų rangovus, iki šiol neturėjusius galimybės dalyvauti pirkime dėl numatytų terminų ar kitų sąlygų“, – pridūrė „Litgrid“ vadovas.

Jo teigimu, siekiant susitarti dėl papildomo finansavimo projektui šiuo metu kalbamasi su Europos Komisija ir kitomis institucijomis.

BNS žiniomis, tiesti jūrinį kabelį pretendavo dvi kompanijos: viena jūrinių ir sausumos kabelių gamybos bei statybos lyderių pasaulyje Danijos grupė „NKT Cables Group“ (ji perėmė Švedijos ABB, tiesusios jūrinę jungtį „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos, kabelių gamybos verslą) bei viena didžiausių pasaulyje kabelių gamintojų Italijos „Prysmian Group“.

2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi PSE ir „Litgrid“ pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.

Lenkijoje taip at gali būti skelbiamas naujas konkursas

Kovą Lenkijos žiniasklaida paskelbė apie Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumo PSE skelbtam konkursui pateiktą 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą „Harmony Link“ keitiklių stočių projekte.

Lenkijos portalas „WysokieNapiecie“ tuomet skelbė, jog įmonės „Hitachi Energy Sweden“, „Hitachi Energy Poland“ ir „Budimex“ pasiūlė pastatyti „Harmony Link“ keitiklių stotis Lietuvoje ir Lenkijoje už 878,6 mln. eurų (719,9 mln. eurų – be PVM). Tuo metu tam buvo numatyta skirti tik 368,4 mln. eurų (be PVM – 302 mln. eurų).

Lenkijos portalas tuomet teigė, kad PSE gali nutraukti konkursą ir skelbti naują, o tai lemtų dar vieną projekto vėlavimą mažiausiai keliolika mėnesių. Kita vertus, naujas konkursas suteiktų galimybę vykdyti konkurencingesnę procedūrą, kurioje dalyvautų daugiau nei vienas dalyvis.

„Litgrid“ Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro vadovas Mindaugas Ivanavičius tuomet BNS neatmetė galimybės, jog siekiant padidinti konkurenciją ir sumažinti projekto kaštus konkursas galėtų būti skelbiamas iš naujo.

PSE pirmadienį neatsakė į BNS klausimą, ar konkursas bus skelbiamas iš naujo.  

Pradinė viso „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų yra europinė parama. 

700 megavatų (MW) galios 330 kilometrų ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės jūrinės jungties kabelis sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Pastotes iki Baltijos jūros pakrantės sujungs požeminiai 20 kilometrų ilgio kabeliai. Tuo metu jūrinio kabelio ilgis bus 290 kilometrų.