- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, kad nors tiksli suma, kuri bus pervedama asmenims, turintiems socialines korteles, priklausys nuo besikreipusių kiekio, preliminariais skaičiavimais, bus skiriama 100 eurų.
Tuo metu labdaros organizacijos „Maisto bankas“ direktorius Simonas Gurevičius sako, kad sukomplektuotus maisto davinius pakeitus pinigų pervedimais į socialines korteles, organizacija ir toliau nepasiturintiems dalins maistą, visgi tai bus trumpesnio galiojimo produktai.
Pasak M. Navickienės, šiuo metu nepasiturintiems gyventojams skiriamų maisto produktų ir higienos prekių vertė per metus – 60 eurų, tad perėjus prie kortelių, bus gaunama didesnė nauda.
„Konkreti finansinė išraiška paaiškės sausio mėn., priklausomai nuo besikreipusių žmonių kiekio. Dabar per metus už maisto davinius skiriame apie 60 eurų. (...) Tačiau kiekvienam žmogui ta finansine išraiška naudingesnė, negu yra dabar dalinant maisto davinius“, – penktadienį LRT radijui teigė M. Navickienė.
„Nors konkrečios sumos nėra, mes preliminariai skaičiuojame, kad tai galėtų būti apie 100 eurų metams“, – pabrėžė ji.
Taip pat, pasak ministrės, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) jau yra pasirašiusi sutartis su daugeliu Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų, tad jau nuo gruodžio 1 d. asmenys gavę socialines korteles galės matyti, kuriose parduotuvėse galės jas naudoti.
„Kiek turiu informacijos iš ESFA, dauguma Lietuvoje esančių prekybos tinklų pasirašė sutartį. Stengiamės, kad kuo daugiau prekybos tinklų tai padarytų ir atsirastų kuo didesnis prekybos tinklas partnerių sąraše. Tad gruodžio 1 d. jau atėjęs pasiimti kortelės asmuo matys sąrašą ir galės pasirinkti arčiausią ar priimtiniausią prekybos tinklą“, – aiškino ji.
Tad gruodžio 1 d. jau atėjęs pasiimti kortelės asmuo matys sąrašą ir galės pasirinkti arčiausią ar priimtiniausią prekybos tinklą.
„Maisto banko“ direktorius: mes suteiksime žmonėms galimybę dar 4 kartus gauti maisto produktų
Tuo metu S. Gurevičius aiškino, kad nepasiturintiems suteikus socialines korteles, organizacija tęs veiklą, savo „atiduotuvėse“ dalindama besibaigiančio ar trumpo galiojimo prekes, gautas iš parduotuvių ir ūkininkų. Pasak jo, tai bus vieta kur tokie asmenys galės dar bent po 4 kartus gauti maisto produktų, nepasiturinčių šeimų nariai galės apsilankyti dar dažniau.
„Matydami, kad žmonės gaus 4 kartus per metus korteles, mes su ministerijos pagalba sugalvojome įkurti atiduotuves, kur būtų atiduodami vaisiai, daržovės, duonos, galbūt pieno ar mėsos produktai. Ir pagal tai, kiek mes maisto turėsime, stengsimės patenkinti dar 4 kartus poreikius tų savivaldybių žmonių, kurios pasirinko atiduotuvių formą“, – aiškino S. Gurevičius.
„Originaliai žmonės gaudavo maisto davinius 6 kartus per metus, į korteles bus pervedama 4 kartus. Mes suteikiame galimybę dar 4 kartus metuose apsilankyti atiduotuvėje. Jeigu šeimoje yra 4 žmonės, jie gaus maisto apie 4 kartus per ketvirtį. Reiškia, kad gaus per metus virš 20 kg maisto bei kortelę“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad pasak Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerijos nuo kitų metų socialines korteles gavę nepasiturintys gyventojai patys spręs kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti. Ministerijos teigimu, tokia sistema bus patogesnė, o gyventojams nereikės laukti eilėse.
Su paskutiniais šių metų lapkričio–gruodžio paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimais, užbaigiamas dar 2014 metais pradėtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinis periodas, per kurį kas antrą mėnesį parama ilgo galiojimo maisto produktais pasiekdavo vidutiniškai 170–200 tūkst. gyventojų.
Teisę gauti socialinę kortelę turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 euro per mėnesį.
Į socialines korteles, per naująjį Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinį periodą 2024–2027 metais, kasmet planuojama pervesti iki 17 mln. eurų.
Naudojantis socialine kortele, bus galima įsigyti visus maisto produktus ir kitas būtinojo vartojimo prekes – asmens higienos, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes, kūdikių prekes, drabužius, avalynę ir kita. Bus draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat nebus galima sumokėti už trečiųjų šalių teikiamas paslaugas.
Planuojama, kad pinigai į korteles bus pervedami 4 kartus per metus: kovo 15, birželio 15, rugsėjo 15 ir gruodžio 15 dienomis. Naudotis nustatytais limitais kortelėse galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 15 dienos. Lėšų iš kortelių nebus galima išsigryninti.
Ministerija informuoja, kad teisę gauti socialinę kortelę turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 euro per mėnesį. Išimtis, kai vidutinė mėnesinė suma vienam šeimos nariui galės būti didesnė, nustatys savivaldybių administracijos.
Taip pat SADM pažymi, kad viena šeima gali turėti vieną socialinę kortelę, bet jei šeimoje yra daugiau pilnamečių asmenų, besimokančių ar studijuojančių kituose miestuose, jiems gali būti išduota atskira kortelė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Lingė: opozicija galėtų palaikyti naują pajamų apmokestinimą
Opozicijoje esančių konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad ji galėtų paremti valdančiųjų ketinimus keisti gyventojų pajamų apmokestinimą (GPM). ...
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos2
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...