- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos statistikos agentūros duomenimis, vieta, kurioje gali tekti mokėti didžiausius mokesčius, yra Šiaurės Europa.
Pirmadienį paskelbtoje 2011 metų mokesčių ataskaitoje nurodyta, jog Danija turi didžiausius mokesčius Europos Sąjungoje, iš kurių gaunamos pajamos atitinka 47,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Po jos seka Švedija, Belgija, Prancūzija ir Suomija, kur įplaukos iš mokesčių siekia apie 44 procentus.
Kitoje sąrašo pusėje yra Rytų Europa. Lietuvoje įplaukos iš mokesčių sudaro tik 26 proc. BVP, taip pat mažiau nei 30 proc. tenka Bulgarijai, Latvija, Rumunijai ir Slovakijai.
Airija, kuriai 2011 metais Europos Sąjunga skyrė paramą, taip pat turi vienus mažiausių mokesčių, kurie sudaro kiek mažiau nei 29 proc. BVP.
Tyrimų instituto „Bruegel“ ekonomistas Zsoltas Darvas (Zoltas Darvas) šiuos skirtumus aiškina skirtingais ES šalių ekonominiais modeliais ir socialinėmis-politinėmis sistemomis.
„Europa turi skirtingus mokesčių modelius; tokios šalys kaip Airija taiko anglosaksų modelį - mažas investicijas į viešąsias paslaugas ir mažus mokesčius, tuo tarpu Skandinavija siūlo daugiau viešųjų paslaugų už didesnius mokesčius“, - sakė jis.
Nors mokesčiai Šiaurės Europoje yra dideli, turimi duomenys rodo, jog skaičiai mažėja. Danijos įplaukos iš mokesčių 2000 metais siekė 49,4 proc., o Švedijos per pastaruosius vienuolika metų smuko nuo 51,5 proc. iki 44,3 procento.
Šis rodiklis visoje ES per tą laiką taip pat kiek sumažėjo - nuo 40,4 proc. 2000 metais iki 38,8 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Ant VERT stalo – nauji elektros bei dujų tarifai3
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina patvirtinti maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą5
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...