- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o parduodant valstybės turtą, įskaitant akcijas.
„Valstybė turi daug turto, kurį naudoja visiškai neefektyviai. Trumpuoju laikotarpiu, kai dar ekonomikos atsigavimas nėra tvarus, galima ne didinti mokesčius, o žiūrėti, ką galima parduoti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, fondas gynybai finansuoti leistų pritraukti lėšų iš įvairių kitų šaltinių, ne tik mokesčių didinimo, pavyzdžiui, parduodant valstybės valdomų įmonių (VVĮ) turtą.
„Iš tiesų sprendimas yra labai geras, savalaikis, labai aiškus finansinis fondas, į kurį dalis lėšų ir kitos lėšos gali būti nukreiptos vienam tikslui – finansuoti krašto apsaugą. Tai svarbu ir dėl to, kad tada atsiranda ir daugiau galimybių fondą papildyti lėšomis ne iš mokesčių“, – aiškino analitikas.
Valstybė turi daug turto, kurį naudoja visiškai neefektyviai.
N. Mačiulio teigimu, 34 valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi per 8,4 mlrd. eurų turto, o pardavus, pavyzdžiui, kelių jų akcijų ir neprarandant kontrolinio paketo, būtų galima pritraukti apie 0,5 mlrd. eurų.
Anot ekonomisto, iš didinamų mokesčių galima ir nesurinkti būtinų pajamų, o tai pakenktų Lietuvos ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje.
„Kol tas ekonomikos atsigavimas nėra labai tvarus, mes galime pasimokyti, pavyzdžiui, iš Estijos – bandymai subalansuoti greitai valstybės finansus padidinant mokesčius pagilina ekonomikos nuosmukį ir biudžeto pajamos nedidėja. Tie pasvarstymai dėl mokesčių didinimo turi būti labai apsvarstomi ir savalaikiai“, – aiškino N. Mačiulis.
N. Mačiulis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, didesnis pelno mokestis galėtų atbaidyti svarbius užsienio investuotojus.
„Pelno mokestis turi bent dvi dideles problemas: gali būti ekonominis nuosmukis, įmonės neuždirba pelno, nėra ir pajamų. (...) Jis rizikingas ir dėl to, kad geriausia krašto apsauga yra ne tik tiesioginės investicijos į gynybos pramonę, ne tik investicijos į dronus, amuniciją ir visas kitas priemones, (...) bet kuo didesnis dalyvavimas užsienio rinkose“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
„Jeigu čia bus JAV, Vokietijos, Šiaurės šalių įmonių, tų šalių pelningas noras ginti Lietuvą bus daug didesnis negu priešingu atveju. Taip pat atitinkamai priešiškų valstybių noras pulti šalį, kur yra daug JAV kapitalo, bus labai ribotas“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį sakė, kad pelno mokesčio didinimas 2 procentiniais punktais paveiktų Lietuvos konkurencingumą, nes šalyje nėra nulinio reinvestuojamo pelno.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...
-
LEA vertinimas: kas labiausiai lėmė naftos, degalų ir biokuro kainas
Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos vykdomos užsienio politikos Brent naftos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 2,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros teigimu, Lietuvoje antrą savaitę iš eilės pigo deg...
-
Skvernelis: turime galvoti, kas bus 2029–2030-aisiais ir pasiruošti
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra jokio rašytinio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms. Anot politiko, dabar svarbiausia yra išgirs...
-
„Litgrid“: sinchronizavimas įtakos elektros kainoms neturėjo: kodėl jos didėjo?
Praėjusį sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa įtakos elektros kainoms neturėjo – jos kaina Lietuvoje per savaitę augo 24 proc. iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh) dėl nusilpu...
-
Susisiekimo ministras: džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė grįžo prie žvyrkelių programos
Rengiantis žvyrkelių programos darbų įgyvendinimui, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus, rašoma bendrovės pranešime. Remiantis šių tyrimų rezultatais, bus apskaiči...
-
Prie valstybinių IT projektų prisideda Valdysenos departamentas
Pasikeitus valdantiesiems, aštuonioliktosios Vyriausybės iniciatyva sukurto Valdysenos departamento, žinomo kaip „StartupGov“, direktorius Eimantas Norkūnas teigia, kad darbai bus tęsiami. Jis tikino, kad departamentas ir toliau ie&scaro...
-
KAM telkia gynybos pramonę į strateginius klasterius
Krašto apsaugos ministerija (KAM telkia gynybos pramonę į klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto, pirmadienį pranešė ministerija. ...
-
Jeglinskas: reikia liberalizuoti ginklų gamybą, keisti šių įmonių pavaldumą
Reikia keisti valstybinių gynybos pramonės įmonių valdymą, perduodant jas Krašto apsaugos arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. ...
-
Nebijo rizikuoti žmonių sveikata? Šiomis prekėmis drįsta prekiauti tik vienas tinklas
Prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamais vartoti maisto produktais parduotuvės gali jau beveik metus. Įstatymo pataisos tai leidžia, Veterinarijos tarnyba taip pat neprieštarauja, tačiau tokią galimybę pirkėjams kol kas siūlo tik ...