N. Mačiulis: infliacija jau pasiekė dugną

Mėnesio infliacijai pastaruoju metu svyruojant apie nulį, o metinei nesiekiant vieno procento, ekonomistai prognozuoja, jog infliacija iki šių metų pabaigos ir kitų metų pavasarį augs.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog infliacija jau pasiekė dugną, o kitų metų pavasarį metinis jos rodiklis  gali pasiekti ir tris procentus.

„Infliacija, jau matome, kad yra akivaizdžiai pasiekusi dugną šių metų pavasarį ir kyla nuo jo. Labai tikėtina, kad metų pabaigoje ji priartės prie dviejų procentų, o kitų metų pavasarį gali pasiekti vėl tris procentus“, – BNS pirmadienį teigė N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, šiuo metu tęsiasi tendencija, kai daugelis prekių, maistas, energijos ištekliai šiek tiek pinga, tačiau infliacijos augimą lemia vidiniai veiksniai – didėjantys atlyginimai ir darbo sąnaudos.

„Dėl jų paslaugų brangimas išlieka gana spartus ir nebelėtėja. Šiuo metu paslaugos yra šešiais procentais brangesnės nei prieš metus ir, aišku, labiausiai brangsta maitinimo paslaugos restoranuose dėl padidinto PVM (pridėtinės vertės mokesčio – BNS) tarifo, bet ir daugelis profesinių paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos paslaugos taip pat yra pabrangusios beveik dešimtadaliu per metus“, – teigė N. Mačiulis.

Šiuo metu paslaugos yra šešiais procentais brangesnės nei prieš metus ir, aišku, labiausiai brangsta maitinimo paslaugos restoranuose dėl padidinto PVM.

 

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad infliacija sugrįžta į spartesnį augimą. Jo teigimu, tai rodo kovo–birželio metinės vartojimo prekių kainų defliacijos sumažėjimas nuo 2,4 iki 1,4 proc.

„Tai iš esmės yra esminis komponentas, kuris labiausiai prisideda prie bendros metinės infliacijos paspartėjimo“, – BNS pirmadienį sakė A. Izgorodinas.

Pasak jo, tikėtina, kad įmonės nebemato prasmės mažinti prekių kainų, nes stebi perkamosios galios ir mažmeninės prekybos atsigavimą.

„Iš vienos pusės, mes vis dar matome metinį prekių kainų kritimą, bet jis jau tapo ganėtinai simboliniu – minus 1,4 proc. birželį. Nes iš vienos pusės įmones spaudžia energetika (didėjančios jos kainos – BNS), iš kitos – įmonės nebemato prasmės mažinti kainų, nes vartotojai neblogai toleruoja ir dabartinį kainų lygį, nepaisant to, kad istoriškai kainos lieka pakankamai aukštos“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Anot N. Mačiulio, kitais metais infliacijos augimo tendencija tęsis dėl minimalaus atlyginimo didinimo bei vis dar spartaus atlyginimų augimo, be to, prisidės ir išoriniai veiksniai.

„Atsiranda kitas nepalankus išorinis veiksnys – matome, vėl pabrango labai transportavimo kaštai laivais gabenant konteinerius. Prie kai kurių brangesnių prekių prisidės ir didesni importo tarifai, kuriuos taikys Europos Sąjunga, jau taiko nuo liepos 1 dienos. Taip pat matome, kad pabrango ir kai kurios žaliavos“, – aiškino N. Mačiulis.

nepaisant to, jog kainos lieka istoriškai pakankamai aukštame lygyje, žmonės neblogai jas toleruoja.

 

„Visi tie palankūs veiksniai, kurie laikė infliaciją labai žemame lygyje, po truputį atsitraukia“, – pabrėžė jis.

Anot A. Izgorodino, bent jau artimiausius kelis mėnesius prekių defliacija toliau lėtės, todėl bendra metinė infliacija augs sparčiau: „Manau, kad bent du–tris mėnesius mes tikrai matysime panašų rezultatą“.

„Dujų ir elektros kaina žiemą vėl pradės trauktis, kadangi Europos pramonė stovi ir, tikėtina, kad dujų kaina pradės mažėti. Kol kas tikiuosi, kad dabartinis infliacijos (metinės – BNS) paspartėjimas yra laikinas, bet sakyčiau, kad nuo dviejų iki keturių mėnesių mes gyvensime spartesnio infliacijos augimo teritorijoje, kurį labiausiai skatins prekių segmento infliacijos viražai“, – prognozuoja A. Izgorodinas.

Ekonomistas sako, kad augant energijos kainoms sparčiau gali augti ir mėnesio infliacija, o defliacijos jis neprognozuoja.

„Matome, kad vartojimas atsigauna, iš dalies dėl to, kad birželį Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas buvo geriausia nuo 2007 metų kovo“, – teigė A. Izgorodinas.

„Tai reiškia, kad nepaisant to, jog kainos lieka istoriškai pakankamai aukštame lygyje, žmonės neblogai jas toleruoja. Plius mes matysime palūkanų normų mažėjimą euro zonoje, tai irgi skatins gyventojų perkamosios galios atsiradimą. Summa summarum aš nematau jokių prielaidų kažkokiai didesnei defliacijai. Kodėl įmonės turėtų mažinti kainas, jeigu žmonės perka prekes ir paslaugas su dabartinėmis kainomis?“ – kalbėjo analitikas. 

Anot Valstybės duomenų agentūros pirmadienį paskelbtų duomenų, birželį fiksuota 0,1 proc. mėnesio, 0,7 proc. metinė ir 2,1 proc. vidutinė metinė infliacija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Litas

Litas portretas
Tas matos savaitės laikotarpyje keturis kartus meningitu persirgo

Scorpion

Scorpion  portretas
Dugnas jau seniai, ir dar bus, kol "valdys" koncervatnykai

Kaunietis

Kaunietis portretas
Sitas tarnas mulkiu mulkis.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių