LB Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė Renata Babkauskaitė priminė, kad LB atliktos vartojimo kredito teikimo veiklą vykdančių bankų, kredito unijų ir kitų įmonių apklausa dėl bendros vartojimo kredito kainos apmokestinimo vykdyta, siekiant užtikrinti vartojimo kredito davėjų veiklos atitiktį vartojimo kredito teikimo veiklą reglamentuojančio Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 20 dalies reikalavimams.

Pagal šią įstatymo nuostatą, palūkanos gali būti taikomos tik vartotojams išmokėtai vartojimo kredito daliai. Taigi palūkanomis negali būti apmokestinti jokie su vartojimo kredito sutartimi susiję mokesčiai, kurių dydį atitinkanti suma vartotojams nebuvo išmokėta.

Šiame kontekste vartojimo kredito gavėjų patirti nuostoliai suprantami kaip palūkanų, apskaičiuotų nuo sutarties sudarymo mokesčio ar kito su vartojimo kredito sutartimi susijusio mokesčio, suma, kurią vartotojas turėjo sumokėti pagal vartojimo kredito sutartį, aiškino LB specialistė.

Kadangi šios palūkanos taikytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, palūkanų permoka, apskaičiuota nuo su vartojimo kredito sutartimi susijusių mokesčių, vartotojams turėtų būti grąžinta.

Tokia Lietuvos banko nuomonė vartojimo kreditus teikiantiems finansų rinkos dalyviams buvo pateikta dar šių metų kovo pradžioje - rašte, kuriuo Lietuvos bankas į juos kreipėsi, prašydamas pateikti su bendros vartojimo kredito kainos apmokestinimu susijusius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus.

R. Babkauskaitės teigimu, dalis netinkamą praktiką vykdžiusių įmonių, gavusios tą raštą ir susipažinusios su jame pateikta LB nuomone, teikdamos atsakymus LB, nurodė nuo sutarties sudarymo mokesčio apskaičiuotas palūkanas vartojimo kredito gavėjams (arba daliai jų) kompensavusios. Tai reiškia, jos grąžino palūkanų permoką arba jos dydžiu sumažino pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinas įmokas. Dalis nurodė ketinančios nedelsiant tai padaryti savo iniciatyva.

Kita dalis netinkamą su vartojimo kredito sutartimi susijusių mokesčių apmokestinimo praktiką vykdžiusių įmonių, atsakydamos į LB raštą, pažymėjo, kad palūkanų, apskaičiuotų nuo sutarties sudarymo mokesčio, kompensavimo klausimą spręs individualiai, kai vartojimo kredito gavėjai dėl to kreipsis.

„Įmonės nurodė, kad vartotojų kreipimasis svarbus dėl buvusių klientų kontaktinių duomenų arba banko sąskaitos numerio galimo pasikeitimo, todėl, neatnaujinus šių duomenų, nuo sutarties sudarymo mokesčio apskaičiuotų palūkanų kompensavimas esą nėra galimas“, - teigiama R. Babkauskaitės atsakymuose Eltai.

Taigi, pasak LB specialistės, nuo su vartojimo kredito sutartimi susijusių mokesčių skaičiuotų palūkanų kompensavimo klausimas priklauso įmonių diskrecijai.

Vis dėlto, LB nuomone, galiojančių vartojimo kredito sutarčių, kuriose sutartas sutarties sudarymo mokestis buvo apmokestintas palūkanomis, atvejais, vartojimo kredito davėjai, vadovaudamiesi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, turėtų imtis veiksmų ir kreiptis į vartojimo kredito gavėjus dėl palūkanų permokos galimo kompensavimo būdo.

LB atkreipia dėmesį, kad vartotojai, manantys, jog jų sudarytose vartojimo kredito sutartyse vartojimo kredito palūkanų norma buvo taikoma netinkamai, su prašymu grąžinti permokėtas palūkanas pirmiausia raštu turėtų kreiptis į vartojimo kreditą suteikusią bendrovę.

„Vadovaujantis įstatymu, vartojimo kredito davėjas privalo nagrinėti su teikiamomis vartojimo kredito paslaugomis susijusius vartojimo kredito gavėjų skundus. Jeigu su vartojimo kredito davėju susitarti nepavyktų arba vartojimo kredito davėjo atsakymas vartotojo netenkintų, dėl ginčo ar galimo įstatymo nuostatų pažeidimo vartotojas turi teisę kreiptis į LB“, - pabrėžia R. Babkauskaitė.

Į klausimą dėl veiksmų, kurių Lietuvos bankas imtųsi, ketindamas įsitikinti, ar įstatymo 2 straipsnio 20 dalies pažeidimus padariusios įmonės juos ištaisė, LB atstovė sakė, kad paprastai vartojimo kreditus teikiančių bendrovių veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams LB tikrina atlikdamas tyrimus ir inspektavimus.

„Nagrinėjamu atveju, netinkamą praktiką taikiusios bendrovės, atsakydamos į LB apklausą, pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jos ėmėsi veiksmų netinkamai praktikai pakeisti ir palūkanas taiko teisingai“, - teigiama R. Babkauskaitės atsakymuose.

ELTA pažymi, kad LB neatskleidžia minėtų įmonių pavadinimų.

LB atstovas Mindaugas Milieška Eltai sakė, kad bendrovės pačios ėmėsi taisyti padarytus pažeidimus, dėl to geranoriškai sutikta neviešinti jų pavadinimų.

„Bendrovės pačios ėmėsi priemonių, dėl to nenorima skelbti - jos pačios imasi kažką daryti. Be to, iš patikrintų tik keturiose įmonėse nustatyta pažeidimų, tad situacija tikrai gana gera“, - sakė M. Milieška.

Kaip jau skelbta, LB, atlikdamas rinkos priežiūrą, fiksavo kai kurių bankų ir dalies vartojimo kreditus teikiančių bendrovių praktiką sutartomis palūkanomis apmokestinti ne tik pagal vartojimo kredito sutartį išmokėtą vartojimo kredito sumą, bet ir tam tikrus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Dėl tokių finansų rinkos dalyvių veiksmų buvo gauta ir vartotojų skundų.

Vartotojams, manantiems, kad jų sudarytose vartojimo kredito sutartyse vartojimo kredito palūkanų norma buvo taikoma netinkamai (pavyzdžiui, vartojimo kredito palūkanos skaičiuotos ne tik nuo išmokėtos bendros vartojimo kredito sumos, bet ir nuo su sutartimi susijusių mokesčių), rekomenduotina su prašymu grąžinti permokėtas palūkanas pirmiausia raštu kreiptis į vartojimo kreditą suteikusią bendrovę, o prireikus, - į LB.

Įstatyme numatyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma gali būti taikoma tik išmokėtai vartojimo kredito daliai.

Tai reiškia, kad vartojimo kredito gavėjui turi būti pervedama (suteikiama galimybė naudotis) visa jam suteikto vartojimo kredito suma, o palūkanos skaičiuojamos tik išmokėtai, tai yra suteiktai naudotis vartojimo kredito daliai.

Nustatyta, kad keturios įmonės nesilaikė įstatymo reikalavimų, nes vartojimo kredito sutartyse nustatytas palūkanas skaičiavo ne tik nuo vartotojams išmokėtos bendros vartojimo kredito sumos, bet ir nuo finansuoto sutarties sudarymo mokesčio.

2017-2018 m. už tokius pažeidimus vienai įmonei - „Finansų bitė“ - buvo skirta bauda, o dviem bendrovėms - „SB lizingas“ ir „Bigbank“ - įspėjimai.