- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dyzelinas – populiariausias vairuotojų pasirinkimas. Tiesa, atsinaujinančios energetikos specialistai skaičiuoja, kad vos po kelerių metų šių degalų litras gali kainuoti ir daugiau nei tris eurus. Dėl to įspėjama jau dabar žvalgytis į alternatyvas. Ir tai – nebūtinai elektromobiliai.
Plačiau šia tema kalbėjo ekspertai. Pirmasis pasisakė „Carvertical“ atstovas Matas Buzelis.
– Kiek dabar turime automobilių gatvėse, kurie rieda ir yra varomi būtent dyzeliu?
– Jeigu žiūrėtume bendrai, tai Lietuvoje yra maždaug 1,7 mln. lengvųjų automobilių. Iš jų apie 66 proc. – dyzelinių. Jų rinkos dalis – labai didelė. Jeigu žiūrėtume į naudotų automobilių sandorius, tai lygiai taip pat matom, kad dominuoja ta pati tendencija. „AutoTyrimų“ duomenimis, per sausio mėnesį 68 proc. automobilių buvo dyzeliniai. Tai net keliais procentiniais punktais daugiau negu tuo pačiu metu prieš metus. Tai nėra taip, kad žmonės rinktųsi benzininius, hibridinius ar elektrinius automobilius. Jų meilė dyzeliui stipri.
– Koks vidutinis automobilių amžius?
– Kalbant apie visus naudotus automobilius Lietuvoje, vidutinis amžius siekia apie 15 metų. Šitas parametras nesikeičia jau daugelį metų. Manau, kad dyzeliniai gali būti netgi truputį senesni nei tas amžiaus vidurkis. Populiarėja hibridiniai, benzininiai automobiliai, tai po truputį atsveria, bet automobiliai nesensta.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokia situacija su elektromobiliais? Ar jau šiek tiek labiau atsinaujiname?
– Šalyje jų yra apie 10 tūkst. Valstybė turi tokius ambicingus tikslus. Jie nori turėti apie 50 tūkst. elektromobilių iki 2025 metų. Kas man atrodo stipriai optimistiška. Kol kas Lietuvoje elektromobilis – prabangos prekė. Norint, kad jis veiktų, reikia turėti arba nuosavą krovimo stotelę arba krautis jį darbo metu darbe. Jeigu tokių sąlygų žmonės neturi, elektromobilis paprasčiausiai – nepatogu. Dėl to nepatogumo žmonės tikrai nepirks elektromobilio net jeigu vėliau ir sutaupys.
Tema pratęsiama su atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentu Martynu Nagevičiumi.
– Jūs prognozuojate, kad iki 2030 metų dyzelis viršys 3 eurų ribą?
– Nesunku prognozuoti, kadangi tie sprendimai, kurių pagrindu daryta ta prognozė, jau padaryti. Tai – Europos Sąjungos (ES) sprendimai, kurie iš esmės lemia, kad elektromobilius, biometaną, vandenilį vartojančius automobilius finansuos ne kas kitas, o dyzeliną ir benziną, ar kitus iškastinius kurus naudojantys vairuotojai.
– O kaip ūkininkai? Jiems juk dyzelis labai svarbus.
Traktoriais važiuoti į Vilnių nebebus prasmės, nes sprendimai jau priimti. Ir jie priimti ne Vilniuje.
– Aišku čia kalbama apie ES. Kai kalba eina apie ūkininkus, tai dažniausiai būna visokiausios išimtys. Nedrįsčiau sakyti, kad jiems bus kažkaip smarkiai brangiau, ar taip, kaip visiems kitiems. Bet ką aš norėjau pasakyti, kad šiuo atveju nuo Vilniaus valdžios, nuo Lietuvos Vyriausybės jau niekas nebepriklauso. Iš esmės tai europiniai sprendimai, atsinaujinančių išteklių, taršos leidimo prekybos direktyvos, kur mes jau nebeturim didelės laisvės ko nors pakeisti. Noriu pasakyti, kad traktoriais važiuoti į Vilnių nebebus prasmės, nes sprendimai jau priimti. Ir jie priimti ne Vilniuje.
– Kokie būtų jūsų patarimai tiems, kurie vairuoja dyzelinius, benzininius automobilius? Ar reikėtų persėsti į elektromobilius?
– Tie, kurie vairuoja, tegul vairuoja tol, kol tas dyzelis dar pigus. Bet kai jūs keisit mašiną, kai svarstysite tarp daugiau ir mažiau naftos degalų vartojančio, ir net nebūtinai, kad tai būtų elektromobilis, tai gali būt tiesiog mažesnis, efektyvesnis automobilis ar hibridas. Įvertinkit tai, kad tas dyzelis tikrai brangs, kad galbūt apsimoka pirkt mažiau priklausomą nuo naftos degalų kainos. Ta tendencija neapsukama. Visi pripratę, kad ES šneka, kad reikia sumažinti priklausomybę nuo naftos. Atsirado toks pripratimas prie tų visų lozungų. Ir kai ES priima konkrečius sprendimus, atsiranda šokas: kaip trys eurai? Bet esmė, kad ES rimtai nori tą padaryti, ne vien tik kažkokiais šūkiais. Lygiai taip pat ir Lietuvoje. Mūsų skelbiamas tikslas – 41 proc. sumažinti naftos degalų vartojimą iki 2030 metų. Ir tai bus rimtai padaryta. Tai nėra tik taip, kad pasireklamuotume, kas gražesnius šūkius sugalvos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...