Palūkanų normų pasiutpolkė

„Šviesa tunelio gale susijusi su didžiausiais nuogąstavimais, kurie vyravo praėjusių metų pabaigoje, žvelgiant į tuo metu pirmąją Ukrainos karo žiemą, pirmąją žiemą su energetinio kainų šoko baime, pirmąją žiemą, kurioje matėme palūkanų kilimo pradžią. Dabar atrodo, kad infliacijos šuolis suvaldytas, galbūt – ir tas galbūt yra labiau užtikrintas nei praėjusių metų pabaigoje – pinigai nebrangs, jeigu nebus netikėtų geopolitinių ar kitų įvykių. Lyg ir atrodytų, kad nuspėjamumo ekonomine prasme yra šiek tiek daugiau“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorius Rytis Krušinskas.

„Išmokome gyventi be Rusijos energijos, išmokome padėti – kalbu apie karą ir Ukrainą. Lietuvos žmonės kitus metus galėtų sutikti truputėlį ramiau dėl priimto biudžeto sprendimų, didinamos minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), o tai šiek tiek papildys ir pensininkų kišenes“, – išskiria ekonomistas.

Jis pripažįsta, kad nerimo tikrai yra mažiau nei praėjusiais metais, bet didesnis rinkoje atsiradusių pinigų kiekis ir su tuo susijęs vidaus vartojimas vis dar gali šiek tiek paskatinti infliaciją. „Pinigai, kurie atsiranda ekonomikoje, padeda įsukti infliacijos ratą. Jaučiamas šioks toks nerimas, kad dėl didėjančių pajamų vėl galime turėti nedidelį infliacijos prieaugį, bet jis būtų valdomas“, – tiki R. Krušinskas.

Kinijos valdžia savo ekonomiką skatina labai nedrąsiai, labai laipsniškai ir rinka tai mato, nes Kinijos NT bendrovių akcijos yra pigiausios per paskutinius penkerius metus.

Pasak „Citadelės“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, į 2024-uosius iš tiesų žengiame su visai kitokia nuotaika, nei pasitikome 2023 m. 2023-iaisiais pagrindinis naratyvas tarp verslo atstovų, o neretai ir tarp gyventojų buvo bazinių palūkanų normų augimas, infliacija ir ekonomikos susitraukimas. „Centriniai bankai agresyviai didino palūkanas, pirmą šių metų pusmetį infliacija buvo aukšta, bet vasarą akivaizdžiai pradėjo lėtėti ir JAV, ir euro zonoje, ir Lietuvoje“, – primena A. Izgorodinas.

Lietuvos pramonė stipriai nukentėjo nuo palūkanų augimo ir paklausos susitraukimo eksporto rinkose, tačiau kiti sektoriai atsilaikė neblogai, vertina ekonomistas: „Pavyzdžiui, spalio mėnesį netgi fiksuotas metinis mažmeninės prekybos augimas.“

„Dabar rinka varžosi ne dėl to, kiek JAV ir Europos Centrinis Bankas (ECB) dar didins palūkanas, bet dėl to, kiek JAV ar ECB kitais metais palūkanas mažins. Rinkos prognozė dabar yra tokia, kad JAV centrinis bankas, tikėtina, pradės mažinti palūkanas kovo mėnesį, tikimybė yra 81 proc., o gegužės palūkanų mažinimo tikimybė rinkose yra visiškai įskaičiuota“, – sako specialistas.

Situacija: R. Krušinskas sako, kad greitai ir tiesiogiai mažesnių biudžeto pajamų poveikio nepajustume, tačiau tai gali nulemti, kad valstybei tektų daugiau skolintis ateityje. / KTU nuotr.

Šiuo metu prognozuojama, kad ECB mažinti bazines palūkanų normas tikriausiai pradės nuo balandžio mėnesio. „Vadinasi, pirmą kitų metų ketvirtį mes dar pasitiksime su rekordiškai aukštomis palūkanomis, bet nuo antrojo ketvirčio situacija pradės gėrėti. Manau, kad nuo kitų metų trečio ketvirčio matysime aktyvesnius Lietuvos, Europos ir JAV ekonomikos ciklus, – sako A. Izgorodinas. – Problema ta, kad centrinių bankų palūkanų didinimas ir mažinimas galutines palūkanas veikia ne iš karto, o su tam tikru pavėlavimu. Lygiai taip pat ir ekonomikos rodiklius jis veikia ne iš karto. Jeigu centriniai bankai pradės mažinti palūkanas antrą ketvirtį, tikėtina, kad tik trečią ketvirtį pamatysime realų palūkanų mažinimo rezultatą.“

Ekonomistas įžvelgia ir iš karto labiau apčiuopiamus bazinių palūkanų normų mažinimo rezultatus: turėtų kilti vartotojų ir verslo lūkesčiai, kurie gali paskatinti gerokai šviesesnį bendrą ekonomikos paveikslą.

Ką reikštų EURIBOR kritimas?

Dėl kitąmet numatomo Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos EURIBOR kritimo apie atsargų optimizmą vis užsimena nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai. Pasak R. Krušinsko, apie NT rinkos bėdas ir sąstingį daugiausia kalba būtent NT vystytojai ir bankai – tie, kurie labiausiai suinteresuoti gauti naudos iš susidariusios situacijos.

„Vieni nori daugiau parduoti, kiti nori išduoti daugiau paskolų, todėl nenoriu labai kritiškai vertinti, bet bendruoju atveju pinigai greitai pigti nežada. Lietuvoje yra išskirtinė NT rinkos situacija, jos vystymosi trajektorija nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų buvo šiek tiek kitokia, kitaip tariant, tai yra specifinis subjektas, kuris gali ir dirbtinai paskatinti paklausos–pasiūlos mechanizmus“, – sako ekonomistas.

Palūkanų normų kritimas įtakos turės ne tik nekilnojamojo turto, bet ir darbo rinkai, nes palūkanų mažinimas ypač pravartus pramonės sektoriui, pabrėžia A. Izgorodinas. „Lietuvos pramonė labai didelę dalį savo produkcijos eksportuoja, o palūkanos mažės ir JAV, ir euro zonoje. Lietuvos pramonei – didžiausiam šalies darbdaviui – tai labai naudinga. Gyventojai kitais metais gali tikėtis daugiau laisvų darbo vietų ir darbo pasiūlymų pramonės sektoriuje. Pramonės atsigavimas turėtų paskatinti užimtumą, atsigavimą ir kituose ekonomikos sektoriuose, nes tai yra didelis sektorius ir jis automatiškai veikia ir kitų sektorių užimtumą“, – aiškina jis.

Gyventojai EURIBOR kritimą pajustų ir per infliacijos sumažėjimą: „Centriniai bankai mažina palūkanas, kai mato infliacijos sulėtėjimą. Išankstiniai rodikliai rodo, kad infliacija kitų metų pirmą ketvirtį toliau ganėtinai stipriai lėtės. Infliacijos rodikliai susitvarkys, o atlyginimų augimas liks gana spartus: kitais metais atlyginimai augs 7 proc., infliacija sieks apie 2 proc.“

Pasak R. Krušinsko, palūkanų normų svyravimai aktualūs ir tiems, kurie skolinasi einamosioms išlaidoms, perka automobilius ar kitus daiktus išsimokėtinai. „Visur, kur atsiranda skolintų pinigų dedamoji, esant aukštam EURIBOR, vartotojai turi mokėti didesnes palūkanas. Visur, kur atsiranda finansiniai produktai, vartojimo paskolos yra brangesnės“, – primena jis.

Aukštos palūkanų normos verslui turi ir netiesioginį efektą. „Lietuvos įmonėms reikia pinigų ir apyvartiniam kapitalui, ir investicijoms. Juos ima iš rinkos, dalis skolinasi Lietuvoje, dalis – užsienyje, bet tokioms įmonėms brangūs pinigai riboja plėtrą, tada įmonės susilaiko nuo tam tikrų veiksmų darymo, o mažėjančios investicijos turi grandinėlės efektą: nekils atlyginimai, kris žmonių perkamoji galia. Kitaip tariant, žiūrint į darbuotojo ir darbdavio poziciją, darbuotojams lėtesnė įmonių plėtra neužtikrina finansinės gerovės augimo“, – sako R. Krušinskas.

Biudžeto peripetijos

Naujus metus Lietuva pasitiks su nauju biudžetu, tačiau jau dabar numatoma, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) ir ypač vartojimo augimas gali būti mažesnis nei tikimasi, todėl, atitinkamai, bus surenkama ir mažiau mokesčių. Ką tai reikš šalies ekonomikai, gyventojams, pačiai valstybei?

A. Izgorodinas pripažįsta, kad rizika dėl prognozuojamo mokesčių surinkimo neatitikimo yra labai didelė ir šį kartą tai labiau priklausys ne nuo Lietuvos ekonomikos aktyvumo. Didžiausią pavojų kitų metų biudžeto pajamoms kelia infliacija.

„Ji lėtėja ir Lietuvoje, ir euro zonoje gerokai sparčiau, nei daug kas tikėjosi, o infliacijos augimo tempo sulėtėjimas tiesiogiai veikia biudžeto pajamų rodiklius. Manau, kad infliacijai sparčiai lėtėjant atsiranda rizika, kad biudžeto pajamų rodikliai, kurie kitais metais yra labai agresyvūs, tiesiog bus šiek tiek mažesni negu Finansų ministerija tikisi“, – sako A. Izgorodinas.

„Ką tai reiškia žmonėms ir ekonomikai praktiškai? Gera naujiena, kad tai absoliučiai nieko nereiškia, nes Lietuva turi gerą priėjimą prie skolinimosi finansų rinkose, taip pat, kaip ir sakiau, rinkose dabar labai sparčiai gerėja finansavimo sąlygų rodikliai. Obligacijų pajamingumas netgi tokiose valstybėse kaip Italija gana stipriai mažėja, vadinasi, nepaisant to, kad yra rizika, jog biudžeto pajamos, ypač kitų metų pirmą pusmetį, neatitiks Finansų ministerijos prognozės, tai visiškai niekaip nepaveiks nei gyventojų, nei verslo“, – ramina ekonomistas.

R. Krušinskas sako, kad nors greitai ir tiesiogiai mažesnių biudžeto pajamų efekto ir nepajustume, atsargesnės prognozės atsiranda ne šiaip sau: „Jos susijusios su mūsų pramone, verslu, jo gebėjimu mokėti mokesčius ir įvertinti pasaulio situaciją. Pagrindiniai mūsų verslo partneriai yra ES, o čia yra labai atsargus augimas, tai veda prie to, kad įmonės, neturėdamos ilgalaikių sutarčių su savo partneriais, nežinodamos, ką jos veiks, pavyzdžiui, po pusmečio, turėdamos trumpalaikes sutartis, atsargiau vertina situaciją, o tai pajunta ir darbuotojai“.

Lietuvos pramonė labai didelę dalį savo produkcijos eksportuoja, o palūkanos mažės ir JAV, ir euro zonoje. Lietuvos pramonei – didžiausiam šalies darbdaviui – tai labai naudinga.

„Jeigu situacija Europoje turi korekcijų, kad ir 1–3 proc. žemyn, natūralu, kad įmonės moka mažiau mokesčių, dalis įmonių atleidžia darbuotojus, tada mažėja biudžeto surenkamumas, dėl mažesnių atlyginimų krinta ir vidaus vartojimas. Prasideda grandininė reakcija, susijusi su eksportu, importu ir vidaus vartojimu. Užtikrintumo, kad kitais metais bus garantuotai stabilu, mes neturime“, – konstatuoja ekonomistas.

„Jeigu žiūrėtume per valstybinio sektoriaus prizmę, įsipareigojimas bus vykdomas, bet valstybė turės daugiau skolintis ateityje, o skolinantis ilgą laiką skolų grąžinimas ir didesnės palūkanos nugula vėlesniuose biudžetuose. Ateityje skoloms reikėtų skirti daugiau pinigų, todėl negalėtume didinti pensijų, viešojo sektoriaus atlyginimų, tiesti kelių ir t. t.“ – vardija R. Krušinskas.

„Staigiai valstybė nepradės mažinti pensijų, bet dar kitais metais augimas bus mažesnis arba net nebus augimo, todėl mes ir kalbame apie tvarius finansus, kad nepradėtume leisti pinigų iš anksto, kol jų neuždirbame“, – pabrėžia jis.

Kinijos ir JAV vaidmuo

Žvelgdamas į platesnį paveikslą, pasaulyje vykstančių judėjimų dinamiką ir su tuo susijusius galimus artimiausio meto efektus Lietuvai, A. Izgorodinas pirmiausiai išskiria Kiniją. „Dabar Kinijos ekonomika tikrai stagnuoja, jos augimas stipriai sulėtėjęs ir tikrai nuviliantis. Iš kitos pusės, Kinijos valdžia vis drąsiau imasi ekonomikos skatinimo. Dar yra aspektas, kad centrinių bankų ir rinkos taikymasis į palūkanų mažinimą yra labai naudingas Kinijos ekonomikai. Manau, kad dėl Kinijos kitais metais vis tik yra daugiau teigiamų rizikų: jos ekonomikos augimas gali paspartėti dėl pasaulinio ekonomikos atsigavimo, palūkanų mažėjimo ir dėl Kinijos valdžios ekonomikos skatinimo priemonių“, – apibendrina ekonomistas.

Pavojus: kaip teigia A. Izgorodinas, rizika euro zonai ir Lietuvai yra ta, kad ECB per vėlai pradės mažinti palūkanas ir tiesiog perlauš euro zonos ekonomiką. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Jis mini ir kitą scenarijų. „Gali būti, kad Kinijos valdžia nesugebės išjudinti ekonomikos, nes reikia pripažinti, kad dabar Kinijos valdžia savo ekonomiką skatina labai nedrąsiai, labai laipsniškai ir rinka tai mato, nes Kinijos NT bendrovių akcijos yra pigiausios per paskutinius penkerius metus. Jei Kinijos valdžia nesuvaldys ekonomikos sulėtėjimo, lauks ekonomikos nuosmukis“, – teigia ekonomistas.

Lietuva poveikį labiausiai pajus per Kinijos eksporto kainas, o šiuo metu jos krinta sparčiau negu žaliavų kainos. „Dėl nusilpusios ekonomikos valdžia bando žūtbūt ją skatinti ir tai daro per eksporto kainų mažinimą, kuris yra spartesnis nei žaliavų kainų kritimas“, – aiškina ekspertas.

Šiame kontekste Lietuvai didžiausia rizika – šalies pramonės rodikliai. „Jau dabar iš įvairių Lietuvos pramonės sektorių girdžiu, kad Europos rinka yra užtvindyta pigia kinų gamintojų produkcija. Europos pramonė bando sumažinti savo atsargų lygį sandėliuose, bet tai nėra paprasta, turint omeny, kad rinkoje yra daug pigesnės Kinijos gamintojų produkcijos“, – detalizuoja A. Izgorodinas.

Greta Kinijos keliamų rizikų jis išskiria ir JAV centrinio banko politikos viražus. „Kitaip to ir negaliu pavadinti, nes JAV centrinis bankas praėjusią savaitę labai aiškiai rinkoms leido suprasti, kad nuo infliacijos pradeda fokusuotis į ekonomikos aktyvumą, kad jau svarsto apie palūkanų mažinimą kitais metais, nepaisant to, kad JAV ekonomika ir darbo rinka yra be galo stipri. Didžiausia rizika, kad JAV centrinis bankas pradės mažinti palūkanas esant labai stipriai ekonomikai ir tai gali išprovokuoti spaudimą infliacijai pasaulio mastu, pavyzdžiui, per žaliavų kainų augimą“, – sako ekonomistas.

„Jeigu JAV centrinis bankas, atrodo, ruošiasi palūkanas mažinti esant labai stipriam ekonomikos ciklui, ECB visai neseniai komunikavo visiškai priešingai: ECB vadovė pasakė, kad kol kas palūkanų mažinimas net nėra svarstomas. Bet paskutinė euro zonos ekonomikos aktyvumo statistika labai stipriai nuvilia, o infliacija euro zonoje labai stipriai lėtėja. Rizika euro zonai ir Lietuvai tokia, kad ECB per vėlai pradės mažinti palūkanas ir tiesiog perlauš euro zonos ekonomiką“, – svarsto A. Izgorodinas.

„Žiūrint į dabartinį ekonomikos aktyvumo ciklą euro zonoje, ypač turint omeny problemas Vokietijos statybų sektoriuje, ECB turėtų mažinti palūkanas praktiškai rytoj“, – akcentuoja jis.

R. Krušinskas sutinka, kad kitais metais iš tiesų reikės atsargaus žvilgsnio į tai, kas dedasi pasaulyje, nes Lietuva labai priklausoma nuo tarptautinių tendencijų. „Bet labai didelių krizinių momentų nematyti ir tai jau yra gera žinia, tai aš vadinu šviesa tunelio gale“, – požiūriu dalijasi ekonomistas.