Apie gyventojų pajamų deklaravimo aktualijas išsamiau pasakoja Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė.

– Į ką pirmiausia šiemet atkreiptumėte gyventojų dėmesį?

– Gyventojų dėmesį atkreipčiau į dvi aktualias datas. Pirmiausia pajamas deklaruoti ir mokesčius sumokėti gyventojai, kaip ir kasmet, turi laiko iki gegužės 2 d. Antra, pajamų mokesčio permokos visiems laiku ir teisingai pajamas deklaravusiems gyventojams kiekvienais metais grąžinamos iki liepos 31 d. Pažymėtina, kad sąrašai permokoms grąžinti sudaromi atsitiktine tvarka, neatsižvelgiant į deklaracijos pateikimo datą. Pastaraisiais duomenimis, kauniečiams jau grąžinta daugiau kaip 6 mln. eurų mokesčio permokų.

– Kas privalo deklaruoti pajamas?

– Pajamas privalo deklaruoti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie: vykdė individualią veiklą su pažyma ar turėjo įsigiję verslo liudijimus; nori pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis; nori susigrąžinti permoką dėl pritaikyto ne viso Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) arba tie, kuriems buvo pritaikytas per didelis NPD ir dėl to privalo sumokėti dalį GPM; uždirbo tiek, kad metinių pajamų suma viršijo nustatytą VDU sumą; pelningai pardavė trejus metus neišlaikytą nuosavybėje transporto priemonę ar dešimt metų neišlaikytą nuosavybėje nekilnojamąjį turtą; gavo palūkanų už paskolas iš bankų, įmonių, didesnes nei 500 eurų palūkanas už indėlius ir ne nuosavybės vertybinius popierius pagal sutartis, sudarytas nuo 2014 m.; gavo nuomos pajamų iš gyventojų; iš artimųjų gavę didesnių nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovanų (pinigais ar kilnojamaisiais daiktais) arba didesnių nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovanų iš kitų gyventojų; gavę bet kokių pajamų iš užsienio valstybės ir pan.; asmenys, kurie nori skirti dalį savo sumokėto GPM paramai, nors pagal kitus kriterijus deklaracijų teikti ir neprivalo; užima atitinkamas pareigas, t. y. politikai, valstybės tarnautojai ir kiti, kurie turi pateikti ne tik pajamų deklaracijas, tačiau ir savo turto deklaracijas dėl 2022 m. užimtų pareigų.

– Kaip pateikti deklaraciją?

– Pateikti pajamų ir turto deklaracijas reikėtų elektroniniu būdu – prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), kurioje jau yra įkelta dalis duomenų. Didelei daliai gyventojų deklaracijas reikės tik peržiūrėti ir pateikti. Neturintys galimybės deklaracijos pateikti elektroniniu būdu gali susisiekti su VMI, jos specialistai telefonu padės užpildyti deklaraciją.

– Ką daryti, jei deklaracijos nepavyksta pateikti savarankiškai?

– Primename, kad, neturint galimybės pajamas deklaruoti savarankiškai per EDS, nebūtina vykti į VMI aptarnavimo padalinį, nes šią paslaugą teikiame ir tel. 8 5 2191 777 > Pajamų deklaravimas (spausti 1). Norint atvykti į aptarnavimo padalinį būtina išankstinė vizito registracija. Taip pat klientams, kuriems nepavyksta pateikti deklaracijos savarankiškai ir reikalinga VMI konsultacija, rekomenduojame rinktis paslaugas, palengvinančias šį procesą ir mažinančias laukimo laiką.

– Kokios VMI paslaugos sutrumpina laukimo laiką?

– Jei, paskambinus mokesčių informacijos centro tel. 1882, VMI konsultantai užimti, rekomenduojama pasinaudoti skambučio užsakymo paslauga. Gyventojas gali užsisakyti VMI konsultantų atskambinimą jam patogiu laiku. Tai galima padaryti prisijungus prie Mano VMI, dešiniajame kompiuterio ekrano kampe viršuje paspaudus „konsultanto“ ikonėlę ir pasirinkus „Užsakykite skambutį“. Taip pat gyventojai, kurie Mano VMI paskyroje yra užsisakę autentifikavimo paslaugą pagal telefono numerį, bus greičiau sujungti su VMI konsultantu, nes sistema automatiškai jiems suteiks pirmenybę, o atsiliepus nereikės atsakyti į papildomus identifikavimo klausimus. Taip gyventojai sutaupo laiko, nes gerokai sutrumpėja jų aptarnavimo laikas.

– Kodėl deklaracijos atmetamos?

– Pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos yra vertinamos / lyginamos su VMI turimais ir trečiųjų šaltinių pateiktais duomenimis, su gyventoju susijusių asmenų (pvz., šeimos narių) deklaracijomis, paties gyventojo pateiktais dokumentais (pvz., turto perleidimo dokumentais, sąskaitomis faktūromis). Neatitikimų gali atsirasti ir kai jau buvo pateikta gyventojo deklaracija, tačiau tretieji šaltiniai patikslino ar vėliau nei gyventojas pateikė duomenis VMI. Gyventojams patariame, prieš pateikiant deklaraciją, visada pirmiausia peržiūrėti trečiųjų šaltinių pažymą, esančią pirmame vedlio lange, – Peržiūrėti 2022 m. pažymos kortelę.

– Ką daryti, jei dėl neatitikimų deklaracija atmesta?

– Esant netikslumui, pirmiausia reikėtų kreiptis į duomenis pateikusį asmenį dėl klaidos ištaisymo. VMI apie neatitikimus visada informuoja gyventoją – EDS skiltyje „Pranešimai“ gyventojas gauna išsamų pranešimą apie rastas klaidas. Taip pat apie nustatytus netikslumus informaciją gyventojai gauna ir e. paštu, jei jis nurodytas EDS, o tiems, kurie jo nenurodė ar sistema nesinaudoja, – klasikiniu paštu.

Neaiškumai: J. Stankienės teigimu, dažniausi klausimai, kuriuos gauna VMI konsultantai deklaravimo laikotarpiu, susiję su deklaruota mokėtina ar grąžintina suma. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Už ką galima susigrąžinti mokesčio permokas?

– Dažniausiai gyventojams GPM permokos susidaro dėl pritaikyto mažesnio, nei priklauso, praėjusių metų NPD, taip pat, kai deklaruoja išlaidas už gyvybės draudimo įmokas (savo, sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų ir vaikų, vyresnių kaip 18 metų su negalia, naudai sumokėtos įmokos); už įmokas į III pakopos pensijų fondus; už būsto kredito palūkanas (kai kreditas gautas iki 2009 m. sausio 1 d.); už studijų ar profesinio mokymo pagal formaliojo profesinio mokymo programą įmokas, nepriklausomai, kurios pakopos tai studijos (jeigu tam paimta iš kredito įstaigos paskola, tai iš pajamų gali būti atimta tik per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis).

– Kiek paramos ir kam galima skirti?

– Paramos gavėjams, tarp jų ir meno kūrėjams, galima skirti iki 1,2 proc. pajamų mokesčio, politinėms partijoms – iki 0,6 proc., o profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams – iki 0,6 proc. GPM dalį paramai skirti galima tik paramos gavėjo statusą turintiems asmenims ir reikalavimus atitinkančioms politinėms partijoms. Prieš teikiant prašymą gyventojai visada gali tai pasitikrinti VMI interneto svetainėje. Pagal vieną pateiktą prašymą pajamų mokesčio dalis gali būti pervedama penkerius metus iš eilės – už praėjusius ir keturis vėlesnius mokestinius laikotarpius. Jei gyventojas prašymą jau yra pateikęs ankstesniais metais, perėjus prie paramos vedlio teikti iš naujo ar tikslinti jo nebūtina.

Esant netikslumui, pirmiausia reikėtų kreiptis į duomenis pateikusį asmenį dėl klaidos ištaisymo.

– Kaip pateikti prašymą skirti sumokėto GPM dalį paramai?

– GPM dalį skirti paramai gali tie gyventojai, kurie praėjusiais metais sumokėjo (savarankiškai ar tai atliko darbdavys) savo gautų pajamų GPM (atlyginimas, pelningai parduotas turtas, pajamos iš savarankiškos veiklos ir kt.). Nuo 2022 m. prašymą skirti dalį sumokėto GPM paramai pateikti galima tik per EDS, o tai padaryti padeda naujasis paramos skyrimo vedlys. Šis vedlys padeda naudotojui patogiai ir be klaidų rasti norimą gavėją ir jo duomenis, greičiau ir nesudėtingai pasirinkti skiriamos paramos dydį ir pateiktį patį prašymą – teisingai ir iš pirmo karto. Popieriniai prašymai nuo praėjusių metų nebepriimami. Svarbu prisiminti, kad prašymas skirti GPM dalį bus įvykdytas tik tuo atveju, jei jį gyventojas pateiks laiku – iki gegužės 2 d. per EDS, taip pat, esant prievolei, teisingai ir laiku pateiks pajamų mokesčio deklaracijas ir sumokės apskaičiuotą mokestį.

– Kokių klausimų VMI dažniausiai sulaukia iš gyventojų?

– Dažniausi klausimai, kurių sulaukia VMI konsultantai deklaravimo laikotarpiu, susiję su deklaruota mokėtina ar grąžintina suma, t. y. kodėl reikia mokėti būtent tokio dydžio GPM, kodėl pasikeitė gyventojui grąžinama pajamų mokesčio permoka, palyginti su ankstesniais metais, ir kada tos permokos tikėtis. Kasmet tenka sulaukti ir klausimų apie galimybes pasinaudoti galiojančiomis GPM lengvatomis: dėl patirtų gyvybės draudimo / pensijų / studijų / būsto kredito palūkanų įmokų išlaidų, kreipiasi nemažai asmenų, gavusių turto pardavimo pajamų, vis dar kyla klausimų apie individualios veiklos pajamų ir išlaidų pildymo tvarką.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Kauno AVMI viršininkė J. Stankienė išskiria dažniausiai pasitaikančias klaidas, dėl kurių tenka tikslinti deklaraciją:

1. Neteisingai deklaruoja savarankiškai iki deklaracijos pateikimo dienos sumokėtą GPM sumą.

2. Deklaruojamos ne visos pajamos iš individualios veiklos, t. y. deklaruoja tik iš įmonių gautas pajamas, apie kurias informuoja patys paslaugų / prekių gavėjai, bet galimai neprideda iš fizinių asmenų gautų veiklos pajamų.

3. Klaidingai deklaruoja gruodžio mėnesį gautas, bet kitų metų sausio mėnesį išmokėtas pajamas.

4. Gyventojai pamiršta deklaruoti nekilnojamojo turto (NT) nuomos pajamas, gautas už fiziniams asmenims išnuomotą butą, namą ar žemę, o tie, kurie deklaruoja NT nuomos pajamas, dažnai nurodo, kad nuo tokių gautų pajamų išskaičiuotas pajamų mokestis, nors pajamų mokestį nuo tokių gautų pajamų turi susimokėti patys gyventojai.

5. Deklaruoja įmokas už studijas, nors jas jau yra deklaravęs kitas šeimos narys.

6. Pamiršta nurodyti studijuojančio asmens duomenis, kai nori ir gali naudotis lengvata.

7. Pamiršta deklaruoti užsienyje gautas pajamas.

8. Deklaruojamos gyvybės draudimo išlaidos, kai naudos gavėjai yra pilnamečiai vaikai, anūkai ar kiti asmenys, kai deklaruoti gali tik įmokų mokėtojai ir kai naudos gavėjai yra patys įmokų mokėtojai arba jų sutuoktiniai, arba jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai).

9. Gyvybės draudimo išmokas deklaruoja prie neapmokestinamųjų pajamų, nors jos dažnais atvejais yra apmokestinamos ir kt.

10. Klaidingai deklaruoja II pensijų pakopos įmokas, kurioms netaikoma lengvata.

11. Deklaruoja nekaupiamojo gyvybės draudimo išlaidas.

12. Neteisingai deklaruoja arba nedeklaruoja automobilio, NT pajamų, pvz., deklaruojama neteisinga turto įsigijimo kaina. Gyventojas tai turėtų įrašyti iš turto įsigijimo dokumentų, tačiau ne visuomet juos išsaugo.

13. Sutuoktiniai nepadalija pusiau bendros nuosavybės NT perleidimo pajamų.

Statistika

Pernai pajamas deklaravo 217 tūkst. Kauno miesto ir rajono gyventojų, iš kurių 129 tūkst. susigrąžino 39 mln. eurų mokesčio permokų, taip pat 64 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 70 mln. eurų sumą.

Praėjusiais metais 72 tūkst. Kauno miesto ir rajono gyventojų paramai skyrė 4,6 mln. eurų.