„Buvo šiek tiek tokių (atvejų – ELTA). Buvo ir Lietuvoje. Tačiau jie nebūtinai yra tyčiniai. Kai kurios įmonės buvo pasirengusios, jei prireiktų, pranešimus tam tikroms situacijoms ir jie dėl vienos ar kitos priežasties buvo išplatinti. Bet tai nebuvo sisteminiai dalykai“, – šeštadienį „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centre tikino Ž. Vaičiūnas.

Taip pat ministras pažymėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidos reakcijos buvo tokios, kokių institucijos ir tikėjosi.

„Be abejo, buvo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidoje reakcijų, bet tą ir prognozavome“, – sakė jis.

Paklaustas apie penktadienį viešumoje paskelbtą informaciją, kad Kaune esanti „Circle K“ degalinė skelbė neveikianti dėl su BRELL susijusių trikdžių, ministras neslėpė – keletas panašių atvejų buvo. Tačiau, pasak Ž. Vaičiūno, pastarieji kilo dėl nesusipratimų.

„Mano žiniomis, buvo keletas panašių atvejų. Bet, kaip suprantame, tai nebuvo tyčiniai atvejai, o sukelti nesusipratimų“, – sakė jis.

„Dėl tai padariusio personalo ar incidentų plačiau galėtų pakomentuoti pačios bendrovės“, – pridūrė jis.

Penktadienį vakare buvęs Seimo narys Mindaugas Puidokas savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad ant vienos iš Kaune esančių „Circle K“ degalinių kolonėlių buvo nurodyta, kad jos neveikia dėl, esą su BRELL susijusių elektros tiekimo trikdžių.

Pirmadienį VSD paskelbė, kad Rusija yra suinteresuota diskredituoti Baltijos valstybių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo. Taip pat tarnyba skatino gyventojus neprarasti budrumo ir nepasiduoti galimoms provokacijoms.

Be abejo, buvo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidoje reakcijų, bet tą ir prognozavome.

ELTA primena, kad iki šiol kartu su Rusija ir Baltarusija posovietinėje IPS/UPS elektros energetikos sistemoje veikusios Baltijos šalys šeštadienio rytą atsijungė nuo BRELL žiedo ir vėliau savaitgalį taps kontinentinės Europos sinchroninės zonos dalimi.

Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.

BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, bet šeštadienį ryte nuo šios sistemos atsijungusi iš karto prie Vakarų tinklų šalis neprisijungs – bus pradėtas bendras trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas, kai valstybės kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą.

Vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalys prisijungs prie kitų Europos valstybių.

Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).

Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00