„Prezidento vaidmuo tikrai bus kertinis Europos Vadovų Taryboje šnekant apie tam tikrus Europos finansų instrumentus“, – žurnalistams Prezidentūroje po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda sakė ministras pirmininkas.

„Iš karto sakau, kad tai nėra daugiametė finansinė perspektyva (daugiametis ES biudžetas, tvirtinamas kas septynerius metus), pirmiausia tai yra dabar prieinami finansiniai instrumentai, kuriuos Lietuva ir kitos šalys galėtų naudoti“, – kalbėjo jis.

„Bet yra tam tikrų neapibrėžtumų, kuriuos geriausiai išspręstų Europos Vadovai, kad tie pinigai, kurie atkeliautų į Lietuvą, būtų traktuojami kaip normali praktika skolinantis svarbiems gynybos klausimams“, – pridūrė G. Paluckas.

Valstybės gynimo tarybai anksčiau sausį įtvirtinus siekį gynybos finansavimą 2026–2030 metais padidinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies vadovai tikisi, jog didžiąją dalį papildomo lėšų poreikio bus galima užsitikrinti ES sutarus dėl bendro skolinimosi mechanizmo.

(...) Pirmiausia tai yra dabar prieinami finansiniai instrumentai, kuriuos Lietuva ir kitos šalys galėtų naudoti.

Taip pat siekiama užsitikrinti Europos Komisijos (EK) leidimą pažeisti fiskalinę drausmę, jeigu šalis narė savarankiškai skolinasi krašto apsaugai.

G. Paluckas sakė, kad Vyriausybė pasistengs pasiekti reikalingą gynybos finansavimo lygį neaukodama kitų šalies ir visuomenės poreikių. Jis atsisakė vertinti prezidento Gitano Nausėdos siūlymus panaudoti Lietuvos valiutos atsargas užsienyje ar gyventojų indėlius bankuose investicijoms į šalies ekonomiką, siekiant divizijai reikalingą sumą surinkti gerinant valstybės biudžeto pajamas iš mokesčių.

„Pirmiausia, Vyriausybės užduotis formuojant 2026, 2027, 2028 ir 2029 metų biudžetus yra pasistengti pasiekti reikalingą finansavimo dydį. Tai yra tie instrumentai, kuriuos Vyriausybė pasirinks kaip racionalius, efektyvius, jie ir bus naudojami“, – teigė premjeras.

„Tuo tarpu šiandien mes turime tikrai daug idėjų. Vienos idėjos jau yra išdiskutuotos, kitos – ganėtinai šviežios“, – kalbėjo jis.

Lietuva siekia iki 2030 metų visiškai išvystyti kariuomenės diviziją, tam reikės įsigyti tankų, vikšrinių pėstininkų kovos mašinų, kitos ginkluotės, įrengti reikiamą infrastruktūrą.